„LRT taryba pripažįsta ir gerbia LRT žurnalistų teisę į saviraišką bei protestą, tačiau pabrėžia, kad ši teisė neturėtų būti realizuojama naudojant LRT išteklius“, – trečiadienį išplatintame komentare teigė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
„Eterio laikas, techninė įranga ir kiti infrastruktūros resursai yra skiriami visuomeninio transliuotojo misijai vykdyti, todėl jų naudojimas asmeninėms ar grupinėms protesto akcijoms sukuria papildomus kaštus ir formuoja pavojingą precedentą. Tokia praktika ateityje gali sudaryti prielaidas bet kokioms politinėms nuostatoms ar protestams nepagrįstai užvaldyti LRT resursus“, – akcentavo jis.
M. Jurkynas pabrėžė, jog LRT eteryje privaloma laikytis aukščiausių nešališkumo standartų.
„Visuomeninio transliuotojo eteryje privaloma išlaikyti aukščiausius nešališkumo standartus, užtikrinant, kad asmeninės nuomonės netaptų pagrindu abejoti institucijos objektyvumu“, – teigė jis.
Seime prieš porą savaičių pirmąjį balsavimą įveikus naujoms valdančiųjų siūlomoms LRT įstatymo pataisoms, Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) ir Kultūros asamblėja balandžio 8 d. Nepriklausomybės aikštėje ketina surengti protestą prieš šią iniciatyvą.
Naujajame įstatymo pakeitimo projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.
Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.” (ELTA)
Susijusi publikacija: Kas keisis prie Mindaugo Jurkyno?
Kontekstas
Kova tarp LRT tarybos ir administracijos, kuriai vadovauja Monika Garbačiauskaitė, jau seniai peraugo į aršios politinės, ideologinės konfrontacijos lygmenį.
Žodžio laisvę tariamai ginanti M. Garbačiauskaitės administracija ir jos, kaip manoma, organizuotų bei finansuotų mitingų dalyviai LRT tarybos reformose įžvelgė arba apsimetė, kad įžvelgė „Sausio 13-osios lygio” grėsmes. Mat 1991 m. LRT šturmavo rusų okupantai. Oponentai vadina tai ciniška manipuliacija.
LRT tarybos šalininkai ir kairuoliška („leftistine”) administracijos pozicija nepatenkinti oponentai kaltinimus prorusiškumu atmeta ir mini finansinius neskaidrumus, kurių dalį patvirtino Valtstybės kontrolės auditas bei procedūrines monipuliacijas valdyme.
Seime svarstomos LRT valdymo modelį reglomentuosiančios pataisos, kurias iš principo atmeta konservatorių ir liberalų vadovaujama opozicija, o palaiko ne tik valdančioji koalicija, bet ir su ja niekaip nesusiję visuomeninkai, atskiri politikai, žurnalistai, npeatenkinti LRT valdymu bei demokratijos siaurinimu nacionalinio transliuotojo eteryje.
