Vilnius, kovo 5 d. (ELTA). Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviai siekia verbuoti į šią valstybę keliaujančius Lietuvos piliečius, o taip pat taikosi ir į trečiųjų šalių piliečius, rašoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Taip pat akcentuojama, kad diversinėms operacijoms Europoje vykdyti Rusija taikosi į kriminalinę patirtį turinčius asmenis.
Ataskaitoje teigiama, kad dviejuose šiuo metu veikiančiuose pasienio kontrolės punktuose su Kaliningrado sritimi Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) aktyviai siekia tarp keliaujančių asmenų nustatyti potencialius taikinius žvalgybos veiklai prieš Lietuvą. Pabrėžiama, kad FSB naudojasi šių asmenų poreikiu vykti į Rusiją verslo ar asmeniniais tikslais.
Be to, pažymi šalies žvalgyba, FSB taikiniais tampa ir Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai – įvairių krypčių specialistai, pavyzdžiui, tarptautinių logistikos įmonių vairuotojai, kuriems darbo tikslais tenka lankytis Rusijoje.
„Kaip ir Lietuvos piliečių atžvilgiu, FSB vykdo detalias šių asmenų apklausas, siekia nustatyti jų keliamas potencialas grėsmes, taip pat ir žvalgybos galimybes. Trečiųjų šalių piliečiams FSB taiko spaudimą bendradarbiauti grasinant draudimu atvykti į Rusiją“, – rašoma ataskaitoje.
Pasak Lietuvos žvalgybos, dėl besitęsiančio karo Ukrainoje FSB prioritetu tapo karinio pobūdžio ir su Ukraina susijusi informacija.
„Pasinaudodama į Rusiją iš Lietuvos atvykstančiais asmenimis, FSB renka informaciją apie Lietuvos ir NATO sąjungininkų pajėgų dislokacijos vietas ir judėjimą, Lietuvoje esančią karinę techniką ir personalą, užsienio šalių karius, karines pratybas, ukrainiečių diasporą Lietuvoje, lietuvių požiūrį į karą Ukrainoje ir paramą jai“, – nurodoma grėsmių vertinime.
„FSB verbuoja ir prieigos prie įslaptintos informacijos neturinčius asmenis, bet galinčius teikti viešai neprieinamą ar kitą FSB dominančią informaciją“, – priduria šalies žvalgyba.
Tiesa, pažymima, kad sankcijos ir apribojimai apsunkina Rusijos žvalgybos tarnybų galimybes vykdyti žmogiškąją žvalgybą prieš Lietuvą, todėl beveik neabejotina, kad FSB aktyviai naudosis turimomis galimybėmis rinkti reikalingą žvalgybos informaciją, o Rusijoje reguliariai besilankantys asmenys iš Lietuvos išliks prioritetiniu FSB taikiniu tai įgyvendinti.
Fiksuotas atvejis, kada FSB bandė verbuoti buvusį Lietuvos pareigūną
Žvalgyba pasidalijo ir vienu atveju, kada į pensiją išėjusį pareigūną, Lietuvos pilietį, verbavo FSB. Minimas asmuo Kaliningrade pradėjo lankytis verslo reikalais. Teigiama, kad FSB susidomėjo Lietuvos piliečiu dėl jo galimybių teikti informaciją apie buvusią darbovietę ir kolegas, viešai pastebimą NATO pajėgų dislokavimą ir judėjimą Lietuvoje bei kitose šalyse.
Vienu iš sienos kirtimo metu FSB pasienio pareigūnas paprašė asmens palikti automobilį aikštelėje, o šį nuvedė į atskirą patalpą, kur jo laukė civiliais rūbais vilkintus asmenys. Šie, bendraudami su Lietuvos piliečiu, siekė nustatyti jo žvalgybines galimybes – klausinėjo apie buvusią darbovietę, kolegas, periodiškumą lankantis Rusijoje. Juos domino ir asmens politinės pažiūros, požiūris į Rusiją, į Lietuvos vykdomą politiką. Tuo pačiu metu buvo tikrinamas asmens mobilusis įrenginys – rinkta informacija, kuri galėtų charakterizuoti arba kompromituoti minimą Lietuvos pilietį.
Apklausą atlikę FSB pareigūnai nusprendė toliau plėtoti su Olegu ryšius ir, žinodami apie jo būsimas keliones į Kaliningrado sritį, nusprendė jį verbuoti.
Po kelių mėnesių, asmeniui vėl keliaujant į Kaliningradą, FSB pareigūnai atliko pakartotinę apklausą – tikslinti asmens ryšiai Ukrainoje, pažįstami Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, požiūris į „specialiąją karinę operaciją“ ir pan. FSB darbuotojus ypač domino informacija apie kitus Rusijoje besilankančius buvusius Lietuvos pareigūnus.
Apklausos pabaigoje asmeniui buvo pasiūlyta „padėti“ Rusijai, leidžiant suprasti, kad atsisakius bendradarbiauti, FSB uždraus keliavimą į Rusiją, o tai neigiamai atsilieps piliečio verslui. Tiesa, po to minimas asmuo susisiekė su Valstybės saugumo departamentu (VSD) ir pranešė apie turėtas apklausas – žvalgyba pateikė patarimų, kaip elgis Rusijos tarnyboms mėginant jį verbuoti.
GRU siekia įgyvendinti pavojingesnes operacijas
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) diversinėms atakoms ieško labiau pasirengusių, anksčiau jau ne kartą nusikaltusių asmenų, kurie už santykinai nedidelį finansinį atlygį sutiktų vykdyti tokias operacijas.
„Pasitelkdama labiau patyrusius asmenis, GRU siekia Vakarų valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įgyvendinti pavojingesnes operacijas, galinčias sukelti didesnę žalą gyventojų saugumui. GRU įvykdytų ar planuotų operacijų Europoje taikiniais jau buvo Rusijos istorijos naratyvo neatitinkantys paminklai, prekybos centrai, restoranai, viešojo transporto infrastruktūra ir objektai, susiję su Ukrainai skiriama karine ir humanitarine parama“, – rašoma ataskaitoje.
Žvalgybos vertinimu, vienais pagrindinių GRU operacijų taikinių tampa Ukrainą remiantys asmenys ir iš Rusijos dėl kritikos režimui pasitraukę Vladimiro Putino oponentai.
„Planuodama operacijas, GRU nevertina atsitiktinių aukų tikimybės ir žalos su operacija nesusijusiems objektams, todėl neretai renkasi pavojingas vykdymo priemones. Regione esančiose valstybėse ši tarnyba organizavo jau ne vieną operaciją, kurių metu panaudojo buitiniuose įrenginiuose užmaskuotus savadarbius užsidegančius prietaisus ar sprogmenis. Sėkmingas Lietuvos institucijų ir užsienio partnerių bendradarbiavimas iki šiol leido užkardyti planuojamas operacijas ir sulaikyti jų vykdytojus“, – pabrėžia Lietuvos žvalgyba.
Pažymima, kad nors per pastaruosius trejus metus Vakarų valstybėse pavyko užkardyti kelias dešimtis diversijų, GRU turi specialiai diversijų ir nužudymų įgyvendinimui parengus padalinius. Nepaisant nesėkmių, šie padaliniai, kaip teigiama ataskaitoje, ir toliau planuoja bei koordinuoja tokio pobūdžio operacijas.
Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.
