Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Olekas ragina susigrąžinti virš 100 tūkst. emigrantų

  • 2026-02-22
  • kaunieciams.lt
  • Demografija, Lietuva, Politika

Vilnius, vasario 22 d. (ELTA). Iki rekordinių mažumų nukritus gimstamumo lygiui, be to, nuolat galvojant, kokių priemonių imtis, kad ateityje neištiktų dar didesnė demografinė krizė, politikai ir ekspertai svarsto apie priemones gyventojų skaičiui stabilizuoti. Viena jų – emigravusių tautiečių susigrąžinimas. Tačiau, kaip pastebima išanalizavus padėtį, nors įvairių reemigracijos skatinimo priemonių yra, kyla klausimų dėl tokios politikos nuoseklumumo ir tęstinumo.

Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos demografinė politika: tradicija ir perspektyvos“ be materialinių paskatų šeimoms ir vaikų ugdymo sąlygų gerinimo, paklausių darbuotojų integracijos, ekspertai kalbėjo ir apie būtinybę investuoti į emigravusių tautiečių susigrąžinimą.

Konferenciją inicijavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas prisiminė, kad tuo metu, kai Lietuva skelbė nepriklausomybę, joje buvo 3,7 mln. gyventojų.

„Negalime sau leisti nesiimti aktyvesnių veiksmų, kad sustabdytume mūsų populiacijos nykimą“, – kalbėjo jis.

Kartu parlamento vadovas įvardijo ambiciją susigrąžinti virš 100 tūkst. tautiečių, gyvenančių svetur.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius parengė analitinę apžvalgą „Grįžtamosios migracijos skatinimo politika ir jos perspektyvos Lietuvoje remiantis gerosiomis Europos Sąjungos valstybių narių praktikomis“.

Joje apžvelgiama mūsų šalies reemigracijos politika ir iš užsienio į Lietuvą grįžtančių gyventi lietuvių kilmės asmenų reintegracijos galimybės. Taip pat analizuojamos gerosios tarptautinės reemigracijos politikos praktikos, remiantis kai kurių Lietuvai aktualių Europos Sąjungos (ES) valstybių patirtimi.

Įrankis spręsti demografinio disbalanso problemas

Seimo kanceliarijos apžvalgoje sakoma, kad Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio gyventojų prognozių tyrime (2024 m.) teigiama, jog valstybėse, kuriose yra didelės gyventojų emigracijos apimtys, taip pat šalyse, kur gimstamumo lygis yra itin žemas (abu požymiai būdingi Lietuvai), grįžtamosios migracijos skatinimas trumpuoju laikotarpiu gali būti veiksmingesnė demografijos politikos kryptis nei gimstamumo lygio didinimo pastangos politinėmis priemonėmis.

Nurodoma, kad po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuva kartu su kitomis Vidurio Rytų Europos valstybėmis patyrė didelės apimties gyventojų emigraciją ir šiuo metu turi nemažas diasporos bendruomenes Bendrijos valstybėse ir kitur. Tad Lietuvai reemigrantų pritraukimo klausimai yra aktualūs.

„Pirmiausia – kaip įrankis spręsti didelio demografinio disbalanso sukeltoms problemoms išnaudojant pastaraisiais metais susidariusį „galimybių langą“. Tai reiškia, kad pradėjus augti ekonominiams Lietuvos rodikliams randasi vis didesnis reemigrantų (kaip ir kitų imigrantų) pritraukimo potencialas“, – sakoma Seimo kanceliarijos Tyrimų biuro parengtoje analitinėje apžvalgoje.

2001 m. buvo pradėti sistemingai kaupti Lietuvos grįžtamosios migracijos (reemigracijos) duomenys. Nuo tada iki 2010 m. grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą apimtys nesiekė 7 tūkst. asmenų per metus, tačiau per 2010–2012 m. laikotarpį jų srautai išaugo net kelis kartus – iki 26 tūkst. asmenų per metus.

Nuo 2012 iki 2024 m. reemigracijos rodikliai svyravo tarp 27 tūkst. ir 17,5 tūkst. grįžtančių asmenų per metus. Taip pat, kaip pastebima apžvalgoje, nuo 2020 m. grįžtamosios Lietuvos piliečių migracijos rodikliai viršija emigracijos iš Lietuvos apimtis.

Apžvelgęs įvairias priemones, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius konstatavo, kad Lietuvos grįžtamosios politikos atveju matyti tiek strateginio lygmens dokumentais kuriama tarpinstitucinė grįžtamosios migracijos koordinavimo sistema, tiek stipri iniciatyvų ir projektų dinamika.

Reemigracijos politika įgyvendinama per bendrąją migracijos ir diasporos politiką, kur Vidaus reikalų ministerija (VRM) koordinuoja migracijos procesus, o Užsienio reikalų ministerija (URM) – ryšius su diaspora per strategiją „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. ir jos veiksmų planus. Ji apima įvairias programas, tokias kaip „Grįžtu LT“, „Gal į Lietuvą?“, „Kurk Lietuvai“, „Work in Lithuania“ su atvykimo išmokomis talentams, švietimo adaptacijos priemonėmis grįžusių mokinių integracijai (vienerių metų kalbos mokymas savivaldybių mokyklose ir Vilniaus lietuvių namuose), Užimtumo tarnybos iniciatyvomis bei regionų savivaldybių įsitraukimu.

„Nors tokie strateginiai dokumentai kaip Migracijos politikos gairės ir Demografijos strategija 2018–2030 m. pabrėžia ekonominį grįžtamosios migracijos naudingumą ir ilgalaikę reintegraciją, pasitelkiamos priemonės dažnai yra projektinio pobūdžio. Todėl išlieka rizika, kad jos veikia fragmentuotai ir netampa ilgalaikiu paslaugų modeliu“, – konstatuojama analitinėje apžvalgoje.

Šiaurės kaimynės išsiskiria politikos nuoseklumu

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus apžvalgoje sakoma, kad visos Rytų Vidurio Europos valstybės po įstojimo į ES patyrė didelės apimties gyventojų emigraciją ir šiuo metu turi nemažas diasporos bendruomenes.

Analizuojama, kaip reemigracija skatinama kai kuriose mūsų regiono valstybėse: Lenkijoje, Rumunijoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Suomijoje.

Nurodoma, kad Latvija, Estija ir iš dalies Suomija išsiskiria savo reemigracijos politikos nuoseklumu ir praktiniu, taikomuoju pobūdžiu, kuris remiasi tiesiogine finansine, konsultacine, kalbos mokymo ir kita pagalba į kilmės šalį persikeliantiems asmenims.

Tarkime, Estijoje veikia centralizuota paramos reemigrantams sistema, administruojama Integracijos fondo, kuris teikia realią konsultacinę ir finansinę pagalbą visiems nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims. Latvijoje grįžtamosios migracijos politika integruojama su plėtros ir regionų politikos sritimis. Egzistuoja decentralizuotas regioninis reemigracijos koordinatorių tinklas, formuojamas savivaldybėse, kuris remiasi atvejo vadybos principu ir siekia atliepti reeintegracijos poreikius tiesiogiai ir individualiai.

Suomijos grįžtamosios migracijos politikos taikyme taip pat svarbus ir veikiantis regioninis lygmuo. Savivaldybės koordinuoja paslaugų reemigrantams teikimą, kuris apima integracijos mokymus, darbo paieškos konsultavimą, suomių kalbos mokymą.

„Lenkijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje grįžtamosios migracijos politika remiasi daugiau atskiromis iniciatyvomis, tarpusavyje nebūtinai susijusiomis skirtingų sričių programomis, ji yra mažiau de facto konsoliduota nei aukščiau minėtų valstybių atvejais“, – sakoma Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus parengtoje apžvalgoje.

Nurodoma, kad Vengrija išsiskiria informacinės pagalbos reemigrantams sistemiškumu: veikia vienas centralizuotas reemigracijai skirtas informacinis kanalas, turintis struktūrinius–regioninius informacinius padalinius, galinčius suteikti visą reikiamą informaciją grįžtatiesiems įvairiais kasdienio gyvenimo klausimais. Taip pat akcentuojama finansinė parama mokykloms, padedančioms reintegruotis grįžusių migrantų vaikams.

Rumunijoje praktinė pagalba reemigrantams teikiama daugiausia dviejų sričių programomis – tai darbo rinkos, verslo parama grįžtantiesiems ir švietimo parama grįžusių emigrantų vaikams, padedant jiems mokytis rumunų kalbos ir kultūros.

Lenkijoje išvystytos paramos reemigrantams sritys yra vieninga informacinė sistema, taikomos mokesčių lengvatos, parama grįžtantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams (mokslininkams) bei dėmesys švietimo sistemos prisitaikymui prie reintegracijos poreikių mokyklose.

Svarbu atskirti priemonių gausą nuo sistemos nuoseklumo

Lietuva, kaip ir Estija, Latvija, Rumunija, Suomija (iš šiame darbe apžvelgtų ES valstybių) turi patvirtintų strateginio lygmens dokumentų grįžtamosios migracijos politikos arba bendresnės diasporos politikos srityje.

Pasak Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus apžvalgos, tai suteikia prielaidas grįžtamosios politikos konsolidacijai, taikomų politinių priemonių nuoseklumui ir visapusiškumui.

„Visgi svarbu pastebėti, kad Lietuvos Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos įgyvendinimo planas nebuvo atnaujintas nuo 2022 m. – tai kelia klausimų apie faktinį grįžtamosios migracijos politikos nuoseklumą ir tęstinumą“, – pažymima dokumente.

Jame taip pat sakoma, kad apžvelgtų valstybių kontekste Lietuvos grįžtamosios migracijos politikos stipriosios pusės yra didelis sistemos konsolidacijos potencialas toliau praktiškai įgyvendinant Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos uždavinius, susijusius su grįžtamosios migracijos skatinimu.

Tiek strategijoje, tiek jos veiksmų plane numatyta didelė politinių priemonių įvairovė, padengianti visas ekspertų rekomenduojamas sritis – ir potencialių reemigrantų informavimo sistemos palaikymą, ir pagalbą mokyklose reemigrantų vaikams, ir talentų susigrąžinimą, ir paramą lietuvių kalbos kursams Lietuvos savivaldybėse grįžusiems ir atvykusiems į Lietuvą asmenims (iš viso numatyta 12 veiklos sričių, apimančių daugumą galimų reemigrantų poreikių).

„Vertinant reemigracijos politiką, svarbu atskirti priemonių gausą nuo sistemos nuoseklumo. Lietuvos atveju matyti stipri iniciatyvų ir projektų dinamika, tačiau išlieka rizika, kad priemonės veikia fragmentuotai ir netampa ilgalaikiu paslaugų modeliu (ypač kai dalis iniciatyvų nutrūksta)“, – akcentuojama Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus apžvalgoje.

„Latvijos grįžtamosios politikos modelis taip pat galėtų būti sektinas gerosios praktikos pavyzdys. Jame teikiamas „paslaugų paketas“ grįžtančiajam iš emigracijos, kurį būtų galima gauti nepriklausomai nuo savivaldybės. Tam reikalingas padedantis integruotis ir atvejo vadybos paslaugas teikiantis kontaktinis asmuo, švietimo ir ikimokyklinio ugdymo sistemos prieinamumo gerinimas didžiuosiuose miestuose, darbo paieškos lengvinimas“, – priduriama dokumente.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Olekas ragina susigrąžinti virš 100 tūkst. emigrantų

Trumpas nesupranta, kodėl Iranas dar nekapituliavo

Seimo „valstiečiai” nori daugiau padėjėjų

Pakistanas surengė oro atakas Afganistane: dešimtys žmonių žuvo

Stasys Buškevičius

Stasys Buškevičius. Vasaris prieš šimtą metų: Lietuva – ta pati?

„Žmogus gyvas ne viena duona“ (Mt 4, 4) I Gavėnios sekmadienis

Aukščiausiasis Teismas nagrinėja psichiatro Alekseičiko Kironovo atleidimo iš darbo bylą

Paramos akcijai „Radarom“ jau paaukota daugiau nei 1,9 mln. eurų

Nepartiniai ministrai į LSDP nesiveržia

Kaune pavogtas automobilis, nuostolis – 25 tūkst. eurų

Rusijos Tatarstaną atakuoja bepiločiai orlaiviai

Iš Lietuvos žurnalistų sąjungos pasitraukė Rytis Zemkauskas

Žuvų taukai: kaip vartoti, kiek reikia ir kaip išsirinkti?

Lakštinės veido kaukės: gražesnė ir sveikesnė oda vos per 20 minučių

Kai sėkmė tampa spąstais: Jūsų prekių ženklas tampa bendriniu

Kaip iškepti purius ir maistingus varškėčius – gudrybės, kurios padės sutaupyti ir pagerinti skonį

Pagerbti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai

Tomas Čyvas

Internetu pavogti galima daugiau nei grynaisiais

Kaunas atstatys Evangelikų reformatų bažnyčios bokštą

„Ryto” tikslas – tapti „NBA Europe” dalimi

Teismui perduota byla dėl kvaišalų gabenimo į Lietuvą

Prezidentas norėtų laipsniškai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija

Andrius Kupčinskas: kelio į Alytų rekonstrukcija vėluoja daugiau nei metus

R. Kaunas: sieksime, kad būtų galimybė balionus numušti 5–6 kilometrų aukštyje

Vyriausybė pritaria, kad didėtų baudos už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams

Su rusais susitarti dėl taikos nepavyksta

Isodos „čekiukų“ byloje prašoma atlikti įrodymų tyrimą

Advokatė: Filipavičius yra išreiškęs apgailestavimą dėl nusikaltimų prieš moteris

Vaitiekūnas atleidžia finansų ministerijos kanclerį Šimą

Vilkijos krašte laisvė švenčiama drauge

Kalėjimų tarnybos vadovas: kalbėti apie subkultūros panaikinimą įkalinimo įstaigose būtų naivu

Paluckas apsilankė STT

Skvernelis antradienį atvyks apklausai į STT

Nausėda neplanuoja dalyvauti Knygų mugėje

Išsaugoti tai, kas dar liko: Kauno benediktinės telkia bendruomenę dokumentiniam filmui

Lietuva švenčia 108-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines

Šalies vadovai sveikina Lietuvą valstybės atkūrimo dienos proga

Vokiečių kalbos populiarinimui būtini struktūriniai pokyčiai

Finansiniais nusikaltimais įtariamas Germanas paleistas iš Kauno kalėjimo

Garliavos apylinkėse įrengtos stirnų šėrimo vietos

Švęskime Vasario 16-ąją Kauno rajone!

Siekiama užkirsti kelią krantų erozijai

„Laimingi, kas laikosi jo įsakų“ (Ps 119, 2) VI eilinis sekmadienis

Advokatas: Jasučio byla apibrėžė ribas tarp darbo santykių ir paslaugų teisinių santykių

Kasčiūnas apie korupcinį skandalą: tai tektoninis lūžis šalies politiniame gyvenime

Šventinėmis dienomis dalis Lietuvos pašto skyrių nedirbs

Stasys Buškevičius

Stasys Buškevičius. Kaip sukurti miesto „sielą”

Profesinė sąjunga padėjo darbuotojui pasiekti pergalę prieš Lietuvos kalėjimų tarnybą

Interneto realybė be kaukių: apie ką privalome kalbėti šiandien

Kitokia Kinija (video)

„Žalgiris” antrą kartą pranoko „Hapoel” žvaigždyną (video)

Maskva ir Ankara praras Azerbaidžano garanto statusą

Laura Juškaitė apie žaidimą Lietuvos rinktinėje (video)

Reed ir Ambrulevičius pasiekė įspūdingą rezultatą

Julijus Nosovas apšvietimas

Julijus Nosovas: Kaunas kaip santykis, ne kaip vieta

Teismas atmetė politinio komiteto „Vieningas Kaunas“ skundą dėl valstybės finansavimo

Lavrovas: militarizavus Grenlandiją, Rusija imsis priemonių, „įskaitant karines“

Žuromskas sako, kad naujo viceministro ieškos pats, bet atsižvelgs į premjerės rekomendacijas

Kaip tvarkomos žiemos įšalo paveiktos automagistralės?

VTEK pradeda tyrimą dėl Žemaitaičio automobilio nuomos

Kapčiamiesčio poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai gaus papildomas kompensacijas

I. Štombergas pakviestas į prestižinę „Basketball Without Borders“ stovyklą

Kauno rajono savivaldybės delegacijos vizitas Punske

Robertas Kaunas: Lietuva iki 2035-ųjų prieštankinėms minoms skirs 812 mln. eurų

Kasčiūnas tikina, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui Starkevičius stabdys narystę TS-LKD

STT krečia Seimo narius

Biatlonininkai olimpinėse žaidynėse

Ministrė neskuba nurašyti Salomėjos Nėries: nemanau, kad Lietuva turi tiek daug iškilių asmenybių

Meloni: protestuojantys prieš olimpines žaidynes yra Italijos priešai

Aleknavičienė sako, kad LRT įstatyme reikalingi pokyčiai: mato valdybos atsiradimo galimybę

„Jūs pasaulio šviesa“ (Mt 5, 14) V eilinis sekmadienis

Advokatas apie tyrimą dėl Epsteino byloje esančios informacijos: aukos galėtų prisiteisti žalos atlyginimą

Kaune į avariją pateko policijos automobilis

Saugumo ekspertas: karo Ukrainoje baigtis nulems Europos likimą

Mindaugas Kuklierius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Mindaugas Kuklierius. Kaip Kaišiadorių merą perrinks „čekiukai“

Kaunas planuoja statyti dar vieną tiltą

Kurtinaitis

Lietuvos vyrų rinktinės 24 žaidėjų išplėstinis sąrašas

„Žalgiris” po atkaklios kovos krito Stambule

LSA Ukrainai skyrė 50 tūkst. eurų paramos: padės įsigyti šildytuvų ir elektros generatorių

Trumpas paskelbė apie savo vardo interneto svetainę, kurioje bus pigesnių receptinių vaistų

Asanavičiūtė-Gružauskienė dėl Pankausko veiksmų kreipėsi į VTEK

Rusai už pasikėsinimą nužudyti armijos generolą Aleksejevą kaltina Ukrainą

„TikTok“ priklausomybę keliantis dizainas pažeidžia ES teisę

Karinių technologijų permainos Ukrainos kare stebina toliau

Žmonės stovintys karo zonoje ukrainoje

127 konvojai Ukrainai ir jausmas, kad tai dar ne pabaiga

Šančiuose atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė

Lietuvos startuoliai pernai papildė biudžetą 544 mln. eurų

VMI apie „Nemuno aušros“ automobilių nuomą: nuolat vertiname mokesčių mokėtojų rizikingumą

Liberalų frakcija traukiasi iš darbo grupės dėl LRT pataisų

Antrosios pensijų pakopos pokyčiais jau pasinaudojo 29 tūkst. kaupiančiųjų

Su Putinu pasikalbėjęs Xi Jinpingas netrukus skambino Trumpui: kodėl?

Verslo ir sporto sinergija: TGFilters partnerystė su iMATCH stiprina aktyvią bendruomenę

Bendrovės „Kauno vandenys“ Avarinė tarnyba dirba sustiprintu režimu

Mažins priklausomybių plitimą Kauno rajone

Ką veikti Kauno rajone – kultūros renginiai

Žalgiriečiai sutriuškino Eurolygos čempionus

Prancūzijoje mokinys subadė ir sunkiai sužalojo mokytoją

Rusai numojo į Trumpo prašymą dėl energetinių paliaubų ir smogė dviguba jėga

Matijošaičiai varsto teismų duris

Vyriausybės vadovė sako, kad vadinamasis Pieno įstatymas bus tobulinamas toliau

Dėl šalčio Lietuvoje galimi pavieniai traukinių vėlavimai

Ruginienė nesitikėjo tokios žiemos: šildymo sąskaitos gventojams išaugs

Olekas ragina susigrąžinti virš 100 tūkst. emigrantų

2026-02-22

Trumpas nesupranta, kodėl Iranas dar nekapituliavo

2026-02-22

Seimo „valstiečiai” nori daugiau padėjėjų

2026-02-22

Pakistanas surengė oro atakas Afganistane: dešimtys žmonių žuvo

2026-02-22
Stasys Buškevičius

Stasys Buškevičius. Vasaris prieš šimtą metų: Lietuva – ta pati?

2026-02-22

„Žmogus gyvas ne viena duona“ (Mt 4, 4) I Gavėnios sekmadienis

2026-02-21

Aukščiausiasis Teismas nagrinėja psichiatro Alekseičiko Kironovo atleidimo iš darbo bylą

2026-02-21

Paramos akcijai „Radarom“ jau paaukota daugiau nei 1,9 mln. eurų

2026-02-21

Nepartiniai ministrai į LSDP nesiveržia

2026-02-21

Kaune pavogtas automobilis, nuostolis – 25 tūkst. eurų

2026-02-21

Rusijos Tatarstaną atakuoja bepiločiai orlaiviai

2026-02-21

Iš Lietuvos žurnalistų sąjungos pasitraukė Rytis Zemkauskas

2026-02-21

Žuvų taukai: kaip vartoti, kiek reikia ir kaip išsirinkti?

2026-02-21

Lakštinės veido kaukės: gražesnė ir sveikesnė oda vos per 20 minučių

2026-02-21

Kai sėkmė tampa spąstais: Jūsų prekių ženklas tampa bendriniu

2026-02-21

Kaip iškepti purius ir maistingus varškėčius – gudrybės, kurios padės sutaupyti ir pagerinti skonį

2026-02-21

Pagerbti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai

2026-02-21
Tomas Čyvas

Internetu pavogti galima daugiau nei grynaisiais

2026-02-21

Kaunas atstatys Evangelikų reformatų bažnyčios bokštą

2026-02-20

„Ryto” tikslas – tapti „NBA Europe” dalimi

2026-02-20

Teismui perduota byla dėl kvaišalų gabenimo į Lietuvą

2026-02-19

Prezidentas norėtų laipsniškai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija

2026-02-19

Andrius Kupčinskas: kelio į Alytų rekonstrukcija vėluoja daugiau nei metus

2026-02-18

R. Kaunas: sieksime, kad būtų galimybė balionus numušti 5–6 kilometrų aukštyje

2026-02-18

Vyriausybė pritaria, kad didėtų baudos už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams

2026-02-18

Su rusais susitarti dėl taikos nepavyksta

2026-02-18

Isodos „čekiukų“ byloje prašoma atlikti įrodymų tyrimą

2026-02-18

Advokatė: Filipavičius yra išreiškęs apgailestavimą dėl nusikaltimų prieš moteris

2026-02-18

Vaitiekūnas atleidžia finansų ministerijos kanclerį Šimą

2026-02-18

Vilkijos krašte laisvė švenčiama drauge

2026-02-18

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos