Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Eitvydas Bajarūnas. ES energetikos politika – Europa jungia tinklus ir interesus

  • 2026-01-06
  • ELTA
  • Nuomonė

Vilnius, sausio 6 d. (ELTA). Nesu energetikos specialistas ir juo neapsimetu – į energetikos temą žvelgiu ne techniniu, o geoekonominiu kampu. T. y. per ekonomikos, saugumo ir geopolitikos prizmę. Energetika nebėra tik sąskaitos už elektrą ar šildymą. Ji lemia investicijų srautus, pramonės gyvybingumą ir valstybių saugumą. Lietuva tai jaučia ypač aiškiai.

Neatsitiktinai Europos Sąjungos (ES) energetikos ateitis tapo viena centrinių temų Briuselyje, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (toliau EESRK – pataria ES sprendimų priėmėjams ir atstovauja ES verslui, darbuotojams bei pilietinei visuomenei).

Praėjusių metų gruodį šio komiteto formatuose – nuo darbo grupių iki politinių debatų – nuolat kartojosi tas pats klausimas: kaip užtikrinti mažesnes energijos kainas, didesnį saugumą ir konkurencingą pramonę geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis. Diskutuota apie naują Europos Komisijos darbotvarkę, elektros tinklų paketą ir pagrindines ES infrastruktūros finansavimo priemones.

Atstovaudamas Lietuvos pramonei, nuosekliai kėliau Baltijos regionui kritinius klausimus: per aukštas elektros kainas, būtinybę plėsti atsinaujinančią energetiką, stiprinti jungtis šalies viduje, tiek su kontinentinės Europos tinklais ir investuoti į tinklų atsparumą – nuo kibernetinių iki fizinių grėsmių. Esminė nuostata paprasta: energetikos transformacija negali kirsti per pramonės konkurencingumą.

Bendra visų diskusijų ašis buvo akivaizdi – ES energetikos politika šiandien sprendžia ne tik klimato tikslus, bet ir pamatinius konkurencingumo, saugumo ir strateginės autonomijos klausimus. Europa pereina iš deklaracijų į įgyvendinimo etapą. Šiandien keliami klausimai daug praktiškesni: ar energetikos sistema fiziškai pajėgi veikti, būti valdoma realiu laiku, atlaikyti krizes ir užtikrinti priimtinas bei nuspėjamas kainas vartotojams ir pramonei.

Po 2022–2025 metų energetinių sukrėtimų, kai Rusija naudojo energiją kaip spaudimo priemonę, kilo dujų ir elektros kainos, trūko tiekimo, o energetinė priklausomybė tapo akivaizdi, Europa suprato, kad be konkurencingos energijos prarandamos investicijos, gamyba ir technologinis svoris. Todėl energetikos politika vis dažniau vertinama pagal tai, ar ji padeda išlaikyti ekonominį pajėgumą.

Ypatingas dėmesys tenka elektros tinklams. Metų pabaigoje Europos Komisijos pristatytas „Europos elektros tinklų paketas“ siunčia aiškią žinią: be stiprių, sujungtų ir atsparių tinklų nebus nei pigesnės energijos, nei sėkmingos pramonės elektrifikacijos ir „žaliosios transformacijos“. Europa šiandien gamybos pajėgumus vysto greičiau nei gebėjimą juos integruoti.

Todėl tinklai tampa nebe techniniu, o strateginiu konkurencingumo, saugumo ir geopolitinio atsparumo veiksniu. Ypač tai aktualu Lietuvai ir Baltijos regionui po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 metų pradžioje, mūsų regione gilesnė integracija reiškia ne tik rinkos galimybes, bet ir sistemos stabilumą, atsparumą bei energetinį saugumą.

Svarbi šio „Europos elektros tinklų paketo“ dalis – siūlomos vadinamosios aštuonios „Energetikos magistralės“. Tai strateginiai projektai, skirti spręsti ilgalaikius sistemos pralaidumo klausimus – „butelio kakliukus“, t. y. silpnąsias vietas – nuo Baltijos jūros iki Kipro ir nuo Pietryčių Europos iki Pirėnų pusiasalio. Šios magistralės formuoja būsimą Europos elektros energetikos sistemos stuburą, be kurio neįmanoma nei efektyvi vidaus rinka, nei kainų konvergencija. Viena iš „Energetikos magistralių“ turėtų papildomai sujungti Baltijos valstybių elektros tinklus su kontinentinės Europos tinklais.

Kita esminė ES energetikos tendencija – rinkos evoliucija. Didėjant vėjo ir saulės energijos daliai, gebėjimas balansuoti sistemą tampa vis didesne energetikos sistemos verte, tuo pačiu ir iššūkiu. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama balansavimo rinkoms, paklausos valdymui, energijos kaupimui –  baterijoms, hidroakumuliacijai, šilumos kaupimui – ir greitai įjungiamoms rezervinėms galioms.

Tai reiškia ir platesnius pokyčius: didesnį vaidmenį įgyja telkėjai, skaitmenizacija, išmanieji tinklai, o vartotojas tampa aktyviu sistemos dalyviu. Energetikos politika čia susisieja su skaitmenine, pramonės ir vidaus rinkos politika.

Europiniu lygiu vykstančiose diskusijose aiškiai juntamas technologinis pragmatizmas: Europa išlieka įsipareigojusi dekarbonizacijai, tačiau pripažįsta, kad universalių sprendimų nėra. Dėmesys krypsta į efektyvumą, tinklus, skaitmenizaciją, o energijos šaltiniai vertinami per ekonominio pagrįstumo prizmę. Energijos vartojimo efektyvumas vis dažniau įvardijamas kaip greičiausias ir pigiausias sprendimas.

Kitas ryškus lūžis – energetinis saugumas tapo visos ES darbotvarkės dalimi. Kritinės infrastruktūros apsauga, kibernetinis saugumas bei efektyvūs ir inovatyvūs technologiniai sprendimai nebėra tik Rytų Europos rūpestis. Tai – bendras kriterijus visiems sprendimams, kas ypač svarbu Lietuvai, kur energetika tiesiogiai susijusi su nacionaliniu saugumu.

Finansavimo diskusijos taip pat rodo aiškią kryptį: be privataus kapitalo transformacija neįvyks, tačiau ES instrumentai išlieka būtini kaip katalizatoriai strateginiams projektams, jungtims ir tinklams.

Lietuvai ES energetikos diskusijos susiveda į tris prioritetus: realią integraciją į Europos elektros energetikos sistemą po sinchronizacijos, patikimas jungtis su Lenkija, Latvija ir Švedija bei kritinės energetikos infrastruktūros saugumą. Pramonei čia viskas paprasta – energija turi būti prieinama už priimtiną kainą, patikima ir prognozuojama, nes be to nebus investicijų ir augimo. Todėl Lietuvai gyvybiškai svarbu, kad ES politika ir finansavimas būtų nukreipti į sprendimus, kurie mažina sistemines sąnaudas, stiprina tinklus ir regioninį atsparumą.

Energetika šiandien – tai ne tik elektra. Tai ekonominė galia, nacionalinis saugumas ir mūsų vieta Europoje.

Komentaro autorius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas prie Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Eitvydas Bajarūnas.

 

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Kvaišalus iš užsienio besisiuntusiam vyrui siūloma taikyti priverstinį gydymą

Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas

Kviečiama dalyvauti piešinių konkurse!

Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta

Kaune atidaroma dronų valdymo mokymo stovykla

Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva iš 14-os nukrito į 15 vietą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno geležinkelio stotis

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

Kodėl Aplinkos tvarkymo paslaugos daugiabučiams svarbios visus metus?

„Delfi“ iniciatyva „Saugu“ lankysis Utenoje: ar jaučiatės saugūs 

Ukrainos pamokos NATO karybai

Svajonių automobilis: ar verta žvalgytis už Atlanto?

1500 pradinukų išbandė dešimt sporto šakų

Kas vyksta „Kauno Žalgirio“ akademijoje?

Nebegalima bus deginti durpių ir anglies

Vandžiogaloje vyko spalvinga šokių šventė

Rusija sunerimusi dėl „turkiško pasaulio”?

Liberalai kreipėsi į STT dėl teatrų

Ką kam žada žvaigždės?

Tomas Čyvas

Ką darys Vengrija?

Žalgiriečiams pirmosios atkrintamosios nepavyko

Sukčiai apsimeta banko ekonomistu

Kapsulės įkasimu pažymėtos Brastos tilto statybos

LMKA išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu Staseliu

Kaip derinti basutes moterims: 5 vasariški deriniai nuo kasdienio iki vakarinio stiliaus

Juozas Meldžiukas

SODROS milijardai ir pagundos

Kaune susirungs jaunieji svetingumo ir maisto sektoriaus talentai

Prezidentas dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime

Ką kam žada žvaigždės?

Gražulis džiūgauja

Galimų žudikų byla Teisme

Rusija skelbia gėjus ekstremistais

Statomas M. K. Čiurlionio koncertų centras

Holistinis šunų maistas: madinga etiketė ar tikra nauda jūsų augintiniui?

Premjerė sveikina Lietuvos medikus

Japonijoje žemės drebėjimas

Išmanieji namai be išmaniojo telefono: kodėl automatika grįžta prie paprastumo

Šilti moto balai – ne tik žiemai

Kauno pareigūnai ieško liudininkų

Į Lietuvą brovėsi 50 bastūnų

Ką kam žada žvaigždės?

Plaukikų čempionate rekordų šventė

Vašingtono šaulys nekentė krikščionių?

Riaušių byloje baigti nagrinėti apeliaciniai skundai

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos triumfas Zapyškyje

Vėjas be elektros paliko per 6 tūkst. namų ūkių

Festivalyje „Kaunas Jazz“ dainuos „Grammy“ laimėtoja

Medžioti poligonuose teks kitaip

„Fitch Ratings“ po 6 metų gerina Lietuvos mokumą

Užklijuota kamera neapsaugos – geriau be telefono?

Užsimušė motociklininkas amerikietis

Popiežius Leonas XIV apie mirties bausmę

„Aš – gerasis ganytojas“ (Jn 10, 11) IV Velykų sekmadienis

Naujinkime Kauno fasadus

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kas ką gali sekti?

Kauno rajono savivaldybei padėka už indėlį į Lietuvos krepšinį

Plaukikai gerina rekordus

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno klinikose Aleksandrui padėjo grįžti į gyvenimą

Futbolo kamuolys

Ar Iranas reikalingas Pasaulio futbolo čempionate?

Minimalizmas ar maksimalizmas: koks namų dizainas dominuos šiemet?

R. Juknevičienė siūlo atmesti LRT įstatymo pataisas

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Kvaišalus iš užsienio besisiuntusiam vyrui siūloma taikyti priverstinį gydymą

2026-04-30

Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas

2026-04-30

Kviečiama dalyvauti piešinių konkurse!

2026-04-30

Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta

2026-04-30

Kaune atidaroma dronų valdymo mokymo stovykla

2026-04-30

Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva iš 14-os nukrito į 15 vietą

2026-04-30

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-30
Kauno geležinkelio stotis

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

2026-04-29

Kodėl Aplinkos tvarkymo paslaugos daugiabučiams svarbios visus metus?

2026-04-29

„Delfi“ iniciatyva „Saugu“ lankysis Utenoje: ar jaučiatės saugūs 

2026-04-29

Ukrainos pamokos NATO karybai

2026-04-29

Svajonių automobilis: ar verta žvalgytis už Atlanto?

2026-04-29

1500 pradinukų išbandė dešimt sporto šakų

2026-04-29

Kas vyksta „Kauno Žalgirio“ akademijoje?

2026-04-29

Nebegalima bus deginti durpių ir anglies

2026-04-29

Vandžiogaloje vyko spalvinga šokių šventė

2026-04-29

Rusija sunerimusi dėl „turkiško pasaulio”?

2026-04-29

Liberalai kreipėsi į STT dėl teatrų

2026-04-29

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-29
Tomas Čyvas

Ką darys Vengrija?

2026-04-29

Žalgiriečiams pirmosios atkrintamosios nepavyko

2026-04-28

Sukčiai apsimeta banko ekonomistu

2026-04-28

Kapsulės įkasimu pažymėtos Brastos tilto statybos

2026-04-28

LMKA išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu Staseliu

2026-04-28

Kaip derinti basutes moterims: 5 vasariški deriniai nuo kasdienio iki vakarinio stiliaus

2026-04-28
Juozas Meldžiukas

SODROS milijardai ir pagundos

2026-04-28

Kaune susirungs jaunieji svetingumo ir maisto sektoriaus talentai

2026-04-28

Prezidentas dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime

2026-04-28

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-28

Gražulis džiūgauja

2026-04-27

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos