Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Mokytojai – antri tarp dažniausiai žiniasklaidoje minimų valstybei svarbiausių profesijų, rodo organizacijos „Švietimas #1“ užsakymu bendrovės „Mediaskopas“ atlikta analizė. Per pastaruosius penkerius metus naujienos apie šios profesijos atstovus bei švietimo aktualijas sudarė apie 4 proc. visos tradicinės žiniasklaidos turinio.
Tyrimas atskleidė, kad 2020 m. sausio–2025 m. birželio mėnesiais medikai žiniasklaidoje buvo minėti beveik 514 tūkst. (36,83 proc.) kartų, pedagogai – daugiau nei 375 tūkst. (26,9 proc.) kartų, policininkai – apie 268 tūkst. (19,17 proc.) kartų, ugniagesiai – daugiau nei 147 tūkst. (10,54 proc.) kartų, o pasieniečiai – daugiau nei 91 tūkst. (6,55 proc.) kartų.
Akcentuojama, jog per pastaruosius penkerius metus žiniasklaidos dėmesys mokytojams išliko stabilus, o didžiausi išaugusių naujienų apie juos šuoliai fiksuoti COVID-19 pandemijos (2020–2021 m.) ir pedagogų streikų (2023m.) laikotarpiais. Pastarojo įvykio metu, kaip rodo analizės duomenys, žinučių apie pedagogus skaičius žiniasklaidoje buvo didžiausias per visą stebėjimo laikotarpį – rugsėjį, prasidėjus mokytojų streikui, su pedagogais susijusių pranešimų skaičius tradicinėje žiniasklaidoje perkopė 9 tūkst.
Dar vienas išaugusių žiniasklaidos pranešimų, susijusių su mokytojais, skaičius, viršijęs 6,7 tūkst., fiksuotas praėjusių metų spalį, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) su profesinėmis sąjungomis susitarė nuo šių metų rugsėjo pakelti mokytojams atlyginimus.
Vis dėlto, išskyrus anksčiau minėtus žiniasklaidos pranešimų apie švietimo sistemą ir pedagogus šuolius, su mokytojais susijusių naujienų skaičius tradicinėje žiniasklaidoje vidutiniškai svyravo tarp 4 tūkst. ir 6 tūkst. per mėnesį.
Reikšmingiausios temos – švietimo politika ir mokytojo profesija
Kaip rodo analizės rezultatai, pastaruosius penkerius metus reikšmingiausios su švietimo sistema susijusios temos, nušviestos tradicinėje žiniasklaidoje, buvo švietimo politika ir mokytojo profesija. Šiomis temomis per tiriamąjį laikotarpį atitinkamai buvo paskelbta apie 65,5 tūkst. ir apie 55,8 tūkst. naujienų.
Kiek mažiau dėmesio sulaukė mokytojų atlyginimų klausimas (kone 19 tūkst. naujienų), streikai (apie 13 tūkst. pranešimų) bei pedagogų trūkumo problema (12 tūkst. žinučių).
Pažymėtina, jog tiriamuoju laikotarpiu regioninė žiniasklaida sudarė maždaug penktadalį visos komunikacijos apie mokytojus, o šiuose komunikacijos kanaluose dominavo praktinės, artumą ir prestižą stiprinančios temos – mokytojų trūkumo klausimas, vietos pasiekimai, apdovanojimai.
Tuo metu nacionaliniu lygmeniu plačiau analizuotas krizių ir politikos naratyvas.
Pasitikėjimas pedagogais ir švietimo sistema išlieka žemas
Nors, kaip rodo analizė, mokytojai yra viena visuomenei matomiausių profesijų, reguliarios tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliekamos visuomenės apklausos rodo, kad tai nelemia didesnio pasitikėjimo pedagogais. Remiantis apklausų rezultatais, per penkerius metus švietimu vidutiniškai pasitikėjo apie 46 proc. visuomenės atstovų, medikais – 47 proc., pasieniečiais – 49 proc., policija – 65 proc., o ugniagesiais – 90 proc. gyventojų.
„Vien paminėjimų kiekis nesukuria teigiamo įvaizdžio. Reikia nuoseklių, aiškių ir emociniu tonu stabilių žinučių. Ugniagesių atveju mažesnis naujienų kiekis, bet nuoseklus herojiškas naratyvas lemia aukštą pasitikėjimą. Policijos atveju vyrauja neutralios kronikos, epizodiniai žygdarbiai ir nedidelis skandalų kiekis“, – pranešime cituojama „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.
„Mokytojų diskurse dominuoja konfliktiškos temos, kurios lemia žemesnį pasitikėjimą. Tai atspindi ne profesijos esmę, o informacinę aplinką“, – akcentuoja ji.
Kaip rodo atlikta analizė, 40 proc. naujienų apie mokytojus sudaro politinis diskursas: teisės aktai, ministerijų sprendimai, biudžetas. Trečdalį – profesinės temos: darbo pobūdis, prestižas, rengimas, motyvacija, o likusią dalį – atlyginimai, streikai, mokytojų trūkumas.
Pastaroji temų grupė, pasak V. Kairienės, krizių metu tampa pagrindiniu neigiamo pobūdžio dėmesio traukos objektu.
„Sistemos problemų žinutės užgožia profesines istorijas. Mokytojų įvaizdis formuojamas intensyvioje, antraštėmis varomoje aplinkoje. Politiniai sprendimai ir streikai gauna daugiausia dėmesio, o nuoseklios profesinės istorijos paskęsta. Kitose profesijose tokio disbalanso nėra“, – akcentuoja „Mediaskopo“ duomenų strategė.
Tyrimą 2020 m. sausio–2025 m. birželio mėnesiais organizacijos „Švietimas #1“ užsakymu atliko žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovė „Mediaskopas“. Analizei panaudota daugiau nei milijonas publikacijų iš interneto portalų, nacionalinės ir regioninės spaudos, radijo, televizijos bei naujienų agentūrų. Buvo tirtas mokytojų, medikų, policininkų, pasieniečių ir ugniagesių įvaizdis.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.






























