JAV prezidentas Donaldas Trampas per pastarąjį susitikimą su Vladimiru Putinu pasirinko pavojingą kryptį. Tai, ką Kremlius vadina „taikos iniciatyva“, Vakarų sostinėse įžvelgiama kaip kapituliacijos scenarijus.
Pasak „The Wall Street Journal“, dar visai neseniai Trampas grasino Maskvai „sunkiomis pasekmėmis“ ir svarstė naujas sankcijas, tačiau šiandien jo tonas pasikeitęs – jis atsisakė spausti naftos pirkėjus ir, regis, paliko Ukrainą akis į akį su agresoriumi.
Putino reikalavimai nesikeičia: visiška Donbaso kontrolė ir pripažinimas, kad Rusija gali diktuoti taisykles Rytų Europoje. Tokia „taika“ reikštų ne stabilumą, o naują karo etapą – tik šįkart Maskvos naudai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skuba į Vašingtoną, siekdamas išsaugoti bent dalį Vakarų paramos. Tačiau jam teks įtikinti Trampą, kad teritorinių nuolaidų kelias ne tik pražūtingas Ukrainai, bet ir pavojingas pačiai JAV. Istorija rodo: agresorius, kartą gavęs dovaną, netrunka pareikalauti dar daugiau.
„Europa ir Ukraina turi savo svertų“, – primena „WSJ“. Jei Trampas ignoruos sąjungininkų balsą ir bandys primesti taikos planą pagal Putino sąlygas, šis sprendimas jį persekios visą likusią kadenciją. Ir ne tik tarptautinėje politikoje – tokia klaida gali turėti neigiamų pasekmių ier vidaus politikoje.
Šiame kontekste Baltijos šalys neturi prabangos likti stebėtojomis. Jei Vašingtonas nusisuks nuo Kijevo, tai reikš signalą, kad NATO rytinio flango saugumas nebėra prioritetas. O tai tiesiogiai paliečia Lietuvą, Latviją ir Estiją – valstybes, kurios pirmosios pajustų pasekmes, jei Rusija nuspręstų išbandyti Aljanso ryžtą.
Šiandien klausimas paprastas: ar Amerika pasirinks būti laisvojo pasaulio lydere, ar taps Kremliaus plano įkaite?
