Lietuvoje taip jau nuo seno susiklostė, kad nuosavybės teisė į brangius žemės sklypus gerose vietose atkuriama ne bet kam. Taip pat ne bet kam parduodami naudojami arba įsiterpę valstybinės žemės plotai, esantys gerose vietose. Ministras pirmininkas, socialdemokratas Gintautas Paluckas atsistatydino. Tik štai bėdos niekur nedingsta.
Tomas Čyvas
Manipuliacijų variantų – nors tvenkinį tvenk. Restitucijos keistenybės, kuomet daug kam pavyko „atsiimti nuosavybę“ sklypais ir namais pagal neišmokėtas hipotekas (karas ir Holokaustas daug ką nurašė), kuomet žemė buvo, konservatorių valdymo metais, paversta kilnojamu turtu ir visi „kėlėsi“ link didmiesčių bei kurortų.
Šviežiausias skandalas
Atskleidus galimas žemėtvarkos spragas ir piktnaudžiavimo atvejus Vilniuje ir Kaune, liberalas Simonas Gentvilas, kartu su dar dviem Aplinkos apsaugos komiteto nariais – Aiste Gedviliene ir Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene – inicijavo neeilinio komiteto posėdžio sušaukimą.
Skandalas susijęs su Gintauto Palucko įsigytu sklypu prestižinėje Vilniaus Laurų gatvėje ir dešimtimis Kaune grąžintų bei perleistų sklypų, susijusių su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio aplinka.
„Kodėl žemė prestižinėse Vilniaus ir Kauno vietose grąžinama tik po to, kai pasirašomos išankstinės pardavimo sutartys su tarpininkais? Kodėl už šių sandorių neretai stovi savivaldybių vadovai ar žemėtvarkininkai?“ – viešai klausė Seimo narys Simonas Gentvilas.
Jo teigimu, vis dažniau į viešumą iškylantys faktai leidžia įtarti galimą prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimą tarnyba, todėl politinė atsakomybė ir viešasis skaidrumas šioje srityje yra būtini.
„G. Palucko įsigytas Laurų g. sklypas Vilniuje ir V. Matijošaičio šeimos dešimtys įsigytų nuosavybei grąžintų sklypų primena galimą prekybą poveikiu. STT išsamus vertinimas būtent tai ir įrodo. Atsivėrus dar vienai sensacingai G. Palucko NT maklei, būtina kalbėti apie čiuptuvų nukapojimą žmonių apgaudinėtojams“, – sakė Eugenijus Gentvilas.
Aistros įkaito aukščiausiame lygyje. Prezidentas Gitanas Nausėda davė premjerui dvi savaites išaiškinti situaciją. Kodėl būtent tiek – neaišku. Tiek neprireikė – premjeras pasitraukė, prokurorai turi darbo.
Gi šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas Lietuvos nepriklausomybės signatarą E. Gentvilą išvadino politine šiukšle. G. Nausėda patvirtino, kad taip buvo perduoti jo paties žodžiai. Kol politinio elito atstovai aiškinasi santykius, ryškėja ir faktas, kad problemos, jiems keičiantis politinėmis pozomis, niekur nedingsta.
Lėšos gynybai ir žemė
Minėti konkretūs skandalai yra tik ledkalnio viršūnė žemės dalybų ir perdalinimų kontekste.
Išteklių gynybos finansavimui paieškos – labai populiari nūnai tema. Kaip gi be žemės pinigų tokioje temoje? Tiek valdančiųjų, tiek opozicijų reikaluose.
Vienas iš dar anksčiau pateiktų konservatorių siūlymų jau pernai žiemą pirmajame balsavime susilaukė parlamentarų palaikymo.
Seimo nariai dar pernai gruodį po pateikimo pritarė konservatoriaus Kazio Starkevičiaus siūlymui valstybinę įsiterpusią dirbamą žemę parduoti ne aukcionuose, o pirmiausia tiems ūkininkams, kurie ją nuomoja ir dirba, arba jų sklypas yra šalia.
Skaičiuojama, kad iš jos pardavimo valstybė galėtų gauti apie 1,5 mlrd. eurų pajamų. Jis taip pat pasiūlė pinigų gynybai gauti ir parduodant dalį miškų.
„Mes suskaičiavome, kad yra tie buvę, ūkiškai sakant, kolūkiniai miškai, dalį jau Valstybinė urėdija yra pasiėmusi, tačiau yra kita dalis, kurią būtų galima parduoti ir gauti pinigus už tuos miškus“, – teigė K. Starkevičius (2025.02.11, BNS).
Portalas kaunieciams.lt domėjosi – kaip, pavyzdžiui, merijoms sekasi pardavinėti įsiterpusius žemės sklypus?
Mat pats Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas žiniasklaidoje teigė, kad sostinė turi didelius nepanaudojamos žemės rezervus, kuriuos pardavus, lėšos keliautų į gynybos fondą. Pasak jo, miestui tokios žemės pardavimas būtų naudingas, nes nebeliktų prievolės jos prižiūrėti.
Paprašius patikslinti, atsakė, žinoma, ne pats meras, o Komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas.
Pasak A. Kuzo, savivaldybė šiame kontekste dalyvauja tik dalinai. Teisės aktai numato, kad savivaldos savarankiška funkcija yra teritorijų planavimas, t. y. sklypų formavimas. „Todėl iš savivaldos pusės galime pateikti tokią informaciją: 2025 metais patvirtintas 61 formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Minėtų projektų sprendiniais buvo suformuoti žemės sklypai, kurių bendras plotas sudaro 10 873 kv. m.
Kaip buvo minėta ir publikuota, šiai dienai galiojantis teisinis reguliavimas savivaldybėms vykdyti valstybinės žemės pardavimo nesuteikia teisės. Pardavimus vykdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Aplinkos ministerijos.
Dėl surinktų lėšų į biudžetą reikėtų klausti šios institucijos. Savivaldybių asociacija yra išreiškusi siūlymą, ir ne kartą, kad būtina keisti teisinį reguliavimą ir valstybinės žemės pardavimo funkcijas perduoti savivaldoms,“ – sakė merijos atstovas.
Paklausėme ir minėtos tarnybos – kaip ten sekasi savivaldai su turimais įgaliojimais tvarkytis?
NŽT pozicija
Į klausimus žurnalistui atsakė ir NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėja Gintarė Puodžiukaitė.
Pasak jos, registre nėra išskiriama, ar sklypas įsiterpęs, tad pateikiame bendrą parduotų valstybinės žemės sklypų skaičių: per penkis 2025 metų mėnesius, iki 2025-06-01, parduota 600 ha valstybinės žemės.
Kiek parduota per tą laiką? Kiek pinigų gauta? Pasak G. Puodžiukaitės, už parduotą valstybinę žemę per 2025 m. I pusmetį gauta 27 mln. eurų pajamų, iš kurių į valstybės biudžetą pervesta beveik 17 mln. eurų, o 10 mln. eurų – į savivaldybių biudžetus.
Kiek planuojama parduoti sklypų ir kiek, manoma, bus gauta lėšų? 2025 metais, pasak pašnekovės, ketinama įveiklinti 25 000 ha valstybinės žemės: išnuomoti, perduoti patikėjimo teise, parduoti. Iš jų planuojama parduoti 3 000 ha.
Prie valstybinės žemės įveiklinimo esą prisideda ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas (kaip minėta – gan kreivokas, – aut. past.). Šiais metais numatyta priimti net 4 tūkst. sprendimų, kuriais bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų turėtą žemę. Šiuo metu nuosekliai vykdomas darbas, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai.
NŽT atstovės teigimu, spartesnis ir didesnės apimties valstybinės žemės įveiklinimas yra vienas prioritetinių NŽT tikslų, kurio nuosekliai siekiama. „Šiais metais NŽT siekia įveiklinti 25 tūkst. hektarų valstybinės žemės. Tai būtų 25 proc. daugiau nei 2024 metais, kai buvo įveiklinti 19,7 tūkst. ha valstybinės žemės,“ – portalui sakė G. Puodžiukaitė.
Siekiant šio tikslo, pirmiausia, anot G. Puodžiukaitės, turi būti suformuojami žemės sklypai, nes tik suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus galima įveiklinti: parduoti, išnuomoti, suteikti panaudai ar perduoti patikėjimo teise atitinkamoms funkcijoms vykdyti, kad jie neštų pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Tai esą įgyvendinama per žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilygintų planų parengimą: 2025 metais planuojama paskelbti 907 vnt. ir patvirtinti 1 106 vnt. tokių projektų – atitinkamai 8 proc. ir 60 proc. daugiau nei 2024 metais.
Dalybos ir gynyba
Kol viešumoje eskaluojami konkretūs skandalai, bendras fonas nė kiek negerėja. Žemė ir miškai, kaip anksčiau, taip ir dabar, dalijami, perduodami, išnuomojami bei parduodami – dažnai pagal „savas“ tvarkas.
Dėl žemės ir kitų mokesčių siejimo su lėšomis gynybai jau gimsta ir anekdotai. Labai tikėtina, kad kokį nors skraidantį žvalgybinį, kontrabandinį ar kovinį droną greičiau numuš koks nuobodžiaujantis bokštelyje medžiotojas (šernas vis neateina), nei mūsų tobulai koordinuotos ir vis stiprinamos oro gynybos pajėgos.
O štai politologas Vladimiras Laučius ironizuoja:
„Vienuolika aktyvaus rengimosi ir biudžeto asignavimų krašto apsaugai didinimo metų baigėsi tuo, kad, įskridus į Lietuvos teritoriją galimai priešiškos šalies dronui, mūsų atsakas – toks:
-
Artimojo nuotolio oro erdvės gynyba: droną suras grybautojai.
-
Vidutinio nuotolio oro erdvės gynyba: joks dronas nebuvo įskridęs.
-
Ilgojo nuotolio oro erdvės gynyba: Lietuvoje yra per daug liberaliosios demokratijos.
Kietai ginamės!“
Juridinė dalis
Teisines apystovas komentuoja ECOVIS ProventusLaw advokatų kontoros advokatas Kęstutis Kvainauskas.
Lietuvoje taip jau nuo seno susiklostė, kad nuosavybės teisė į brangius žemės sklypus gerose vietose atkuriama ne bet kam. Taip pat ne bet kam parduodami naudojami arba įsiterpę valstybinės žemės plotai, esantys geresnėse vietose. Visi mes žinome daug tokių istorijų Vilniuje, Kaune ir pajūryje.
Deja, dalį kompetencijų žemės grąžinimo srityje perdavus iš NŽT savivaldybėms, situacija nė kiek nepagerėjo. Savivaldybės, kartu su darbovietę pakeitusiais ir savivaldybėse įsidarbinusiais buvusiais NŽT teritorinių skyrių darbuotojais, perėmė ir visas NŽT ydas, tokias kaip neskaidrumą, biurokratizmą, absoliutų įstatymo nustatytų terminų nesilaikymą.
Būtent tai sukuria situaciją, kad metų metus sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesulaukiantys žmonės praranda viltį ir yra priversti sutikti su įvairių neskaidrių tarpininkų ir „specialistų“ pasiūlymais, kurie siūlo išspręsti problemą už užmokestį arba pasirašant ne visai naudingą atgauto žemės sklypo perleidimo sutartį.
Bendrosios kompetencijos bei administraciniai teismai negelbėja, nes bylos skirtingose teismų instancijose nagrinėjamos metų metus, o ir teismų praktika rodo, kad teismai dažnai linkę palaikyti valstybės poziciją, o ne ginti piliečius nuo valstybės bei savivaldybių institucijų savivalės.
Istorija ir perspektyva
Kaip ten bebūtų, XVI a. Valakų reformą pavyko įgyvendinti greičiau, kaip ir tarpukario Lietuvos Respublikos žemėvaldos pertvarką. Be kompiuterinės technikos, nuotraukų iš kosmoso bei dronų revoliucijos.
Kol politikai dabar aiškinsis, kuris iš jų yra šiukšlė, kuris – nacionalinė brangenybė, kol bus paskirtas naujas premjeras – žemės dalybos vyks toliau. Tik ar iš to naudos nubyrės gynybai – abejotina. Žemė bus tarp savų dalinama, politikai keis vieni kitus, o svetimi dronai toliau skraidys – ir tai bus medžiotojų bei grybautojų rūpestis?
