Vilnius, liepos 11 d. (ELTA). Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) penktadienį patvirtino memorandumą dėl kultūros politikos įgyvendinimo, kuriame kelia tikslą užtikrinti atlygį vizualiųjų menų kūrėjams.
„Konkrečių sumų neįrašysi į įstatymą ar kitus teisės aktus. Galbūt Kultūros tarybos nuostatos turėtų būti įgyvendintos, nes dabar (…) vizualiųjų menų projektuose netgi pagal reglamentą nėra numatyta eilutės honorarui. Yra visos išlaidos transportui, visiems kitiems dalykams, o kad būtų eilutė honorarui už tą kūrybinį procesą, dėl ko ir gyvas yra menininkas, nėra“, – žurnalistams komentavo konservatorius, Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas Vytautas Juozapaitis.
„Parlamentinės kontrolės būdu kalbėsime su Kultūros taryba ir kitomis organizacijomis, kurios galimai gali finansuoti tokius dalykus. Apskritai, tokio klausimo iškėlimas jau yra vienas iš problemos sprendimų būdų, nes iki šiol garsiai apie tai niekas nekalbėjo“, – sakė jis.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi tarpdisciplininio meno tyrėja Eglė Grėbliauskaitė teigė, jog beveik septynios dešimtys Lietuvos vizualiųjų menų kūrėjų negauna honoraro už dalyvavimą valstybės finansuojamuose projektuose.
„Šiandien vizualiųjų menų kūrėjai valstybės finansuojamuose parodose dažnai dirba nemokamai. Ne už simbolinį honorarą, o išvis be jokio atlygio. (…) Tai tapo jau įsitvirtinusia praktika, kurią liudija 2019–2023 m. tyrimai, kurie teigia, kad 64–67 proc. profesionalių menininkų niekada nėra gavę honoraro už dalyvavimą valstybės ir savivaldybės finansuojamuose projektuose“, – sakė ji.
„Airija jau nuo 2020 m. reikalauja, kad kiekviename finansuojamame projekte būtų numatytas autorių atlygis. 2024 m. tai tapo nacionaliniu finansavimo kriterijumi, o Kanadoje nuo 1988 m. įtvirtinta eksponavimo teisė – pareiga mokėti autoriui net už rodymą nekomercinėje erdvėje. Norvegijoje šios schemos taikomos nuo 1978 m.“, – kitų šalių praktikas aiškino E. Grėbliauskaitė.
Konservatorių parengtame memorandume įvardijami ir kiti kultūros sektoriuje brėžiami tikslai: visuomenės ugdymas būti nepakantiems korupcijai, įskaitant kultūros ir meno srityje, menininkų atlyginimo už kūrybą valstybiniuose projektuose užtikrinimas bei meno autonomijos stebėsenos mechanizmo sukūrimas. Taip pat – kultūros diplomatijos plėtra, menininkų įtraukimas į viešosios politikos kūrybą, edukacijos apie totalitarizmo žalą skatinimas, meno finansavimo sistemų apibrėžimas ir pan.
ELTA primena, kad kultūros ministras Šarūnas Birutis birželio pabaigoje pristatė Lietuvos kultūros kanonų idėją. Pasak jo, tai būtų oficialus, nuolat atnaujinamas kultūros kūrinių, asmenybių, reiškinių sąvadas.
Ministro teigimu, toks kanonas galėtų apimti literatūros klasiką, iškiliausių įvairių meno rūšių kūrėjų palikimą, taip pat ir tokius tautos tapatybę formavusius reiškinius kaip knygnešystė, Dainų šventės, sutartinės.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
