Slaugytojai dažnai susitelkia į techninių užduočių atlikimą, pamiršdami ne mažiau svarbią – psichologinę – savo darbo pusę. Pasak ekspertės, tai – pasenusios sveikatos priežiūros sistemos pasekmė. „Pacientas dažnai vertinamas tik per ligos prizmę, o ne kaip visapusiška asmenybė, turinti emocinių poreikių. Toks sisteminis požiūris nustumia empatiją į antrą planą. Todėl būtina pereiti prie į pacientą orientuoto slaugos modelio, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas žmogui – ne tik jo kūnui, bet ir vidiniam pasauliui“, – sako Vilniaus kolegijos (VIKO) Slaugos katedros vedėja Jurgita Stankūnienė.
„Sveikatos priežiūros sistemoje būtina plačiau diegti biopsichosocialinį modelį. Jis numato, kad slauga turi būti orientuota ne tik į fizinius, bet ir į psichologinius bei socialinius paciento poreikius“, – teigia J. Stankūnienė.
Pasak jos, šiandien pacientas vis dar per dažnai vertinamas tik pagal diagnozę, o ne kaip žmogus, kuriam svarbu būti išgirstam ir suprastam.
„Slaugos procesas dažnai apsiriboja techninėmis užduotimis – o empatija, pacientų ir jų artimųjų mokymas tampa tarsi „neapmokamas priedas“, nors turėtų būti neatsiejama priežiūros dalis. Turime pažangias technologijas, galime stebėti beveik visus fiziologinius parametrus, tačiau vis mažiau lieka laiko nuoširdžiam žmogiškam ryšiui. Neretai komunikacija su pacientu ar jo artimaisiais vertinama kaip itin varginanti ir neįtraukiama į kasdienę darbo veiklą“, – sako ekspertė.
Ji pabrėžia, kad būtina pereiti nuo į užduotį orientuotos slaugos prie į žmogų orientuotos priežiūros: „Slauga neturi baigtis atlikus procedūras. Buvimas šalia, nuoširdus bendravimas, gebėjimas išgirsti – tai ne priedas, o esmė. Tik užmezgę ryšį galime suprasti to žmogaus poreikius ir visapusiškai jam padėti.“
Anot slaugytojos, norint tai pasiekti, svarbu keisti ne tik darbo organizavimą, bet ir slaugytojų rengimo principus.
„Svarbu daugiau dėmesio skirti minkštųjų kompetencijų ugdymui – empatijai, emociniam intelektui, gebėjimui komunikuoti sudėtingose situacijose. Taip pat svarbu skatinti komandinį bendradarbiavimą be hierarchinių barjerų. Pokyčiai gali prasidėti tiek švietimo sistemoje, tiek pačiose gydymo įstaigose“, – įsitikinusi J. Stankūnienė.
Pasipriešinimas naujovėms
Anot J. Stankūnienės, vienas didžiausių iššūkių siekiant į žmogų orientuotos slaugos – sveikatos sistemos nelankstumas ir atsargus požiūris į pokyčius.
„Lietuvos sveikatos priežiūros sistema vis dar griežtai struktūruota ir sunkiai pajudinama. O naujovės dažnai sutinkamos su atsargumu ar net atviru pasipriešinimu, ypač kai jos reikalauja keisti nusistovėjusią praktiką“, – sako slaugytoja.
Ji priduria, kad technologinės inovacijos įsitvirtina lengviau – jos padeda automatizuoti procesus, taupo laiką. Tačiau dažnai šios naujovės taikomos nekeičiant požiūrio į patį žmogų: „Galime turėti moderniausią įrangą, bet jei slaugos esmė lieka ta pati – procedūros, formalumas ir atstumas – tikrojo pokyčio nėra.“
Didelis vaidmuo tenka ir pačių slaugytojų požiūriui. Vieni slaugą mato kaip pašaukimą, kiti – tik kaip funkcijų atlikimą. Tokie skirtumai apsunkina bendros pokyčių kultūros formavimą, ypač kai kalbame apie vertybines permainas.
Pasak J. Stankūnienės, žmogiškieji veiksniai – lėtesni, nes reikalauja laiko, sąmoningumo ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Vis dėlto būtent šios permainos yra būtinos, jei norime slaugos, kuri iš tiesų atlieptų šiuolaikinio žmogaus lūkesčius.
Konkursą laimėjusi idėja – dar vis neįgyvendinta
Švedijos karalienės slaugos konkurse triumfavusios J. Stankūnienės idėja – sergantiems žmonėms skirtas higienos stalelis su prausimosi instrukcija – dar vis neįgyvendinta.
„Šio projekto įgyvendinimas kol kas stringa dėl kelių pagrindinių iššūkių. Pirmiausia, reikia finansavimo prototipo sukūrimui, taip pat – patikimų partnerių ar rėmėjų, kurie galėtų prisidėti prie tolimesnio vystymo. Nors procesas juda lėtai, tikiu idėjos prasmingumu ir galimybe ją įgyvendinti“, – pasakoja Švedijos karalienės slaugos konkursą laimėjusi slaugytoja.
Koncepcijos stadijoje kol kas liko ir kita į Švedijos karalienės slaugos konkurso finalą patekusi J. Stankūnienės idėja – išmanūs drabužiai „Aš su tavimi“, skirti paciento fiziniam saugumui ir emocinei gerovei užtikrinti.
„Tokio tipo inovacijas sveikatos priežiūros srityje įgyvendinti nėra paprasta. Pagrindiniai iššūkiai – technologiniai ir finansiniai. Norint sukurti veikiančius prototipus, reikia specifinių žinių apie tekstilę, jutiklius, programavimą bei lėšų tyrimams ir gamybai. Nepaisant to, idėja išlieka aktuali, ir tikimės, kad atsiras žmonių ar organizacijų, norinčių prisidėti prie jos plėtojimo“, – sako VIKO Slaugos katedros vedėja J. Stankūnienė.
