Dvejus metus trukusios grandiozinės statybos automagistralėje ties Kaunu – baigiasi. „Via Lietuva“ informuoja, jog baigus antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybas, gruodžio 3 d. atidaromas eismas abiem naujai pastatytais tiltais per Nerį Kaune. A. Meškinio tiltų statybos ir rekonstravimo darbų projektas yra vienas iš didžiausių ir sudėtingiausias „Via Lietuvos“ įgyvendintų kelių statinių infrastruktūros projektų per pastaruosius trisdešimt metų.
„Galutinai baigiamas dar vienas itin svarbus kelių infrastruktūros projektas, turintis didelę reikšmę tiek tranzitiniam transportui, tiek šalies kariniam mobilumui. Eismo sąlygos čia žymiai pagerės, o kelionės taps ne tik greitesnės, bet ir saugesnės. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šio dvejus metus trukusio projekto įgyvendinimo, pagal darbų sudėtingumą jis buvo tikrai išskirtinis”, – sako l.e.p. susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Eismas naujai pastatytais A. Meškinio (Kleboniškio) tiltais bus paleistas etapais. Nuo šeštadienio (lapkričio 30 d.) eismas su tam tikrais apribojimais bus pradėtas organizuoti naujai pastatytu tiltu Vilniaus kryptimi, o nuo pirmadienio (gruodžio 2 d.) – antru naujai pastatytu tiltu ir Klaipėdos kryptimi. Nuo gruodžio 3 d. eismas abiem naujai pastatytais tiltais per Nerį Kaune vyks be jokių apribojimų.
Intensyviausio eismo automagistralėje Lietuvoje ties Kaunu esantis A. Meškinio tiltas rekonstruotas iš esmės – pastatyti du tiltai, kurie skirti tranzitinio transporto eismui. 2022 metais baigtas statyti naujas tiltas (šiaurinis) ir kitoje pusėje likęs tiltas (pietinis) nuo šiol tarnaus kaip jungiamieji keliai vietiniam transportui. Toks tranzitinio ir vietinio transporto srautų atskyrimas užtikrins didesnį eismo pralaidumą ir eismo saugumą važiuojant šiais, didžiausio eismo intensyvumo, tiltais visoje Lietuvoje.
„Baigėme bene sudėtingiausią tiltų statybos projektą – pagrindinėje šalies automagistralėje rekonstruotas A. Meškinio tiltas, kuris yra svarbus ne tik keliaujantiems automagistrale, bet ir reikšmingas kaip valstybės karinio mobilumo strateginė jungtis. Sutvarkytoje beveik 1,5 km ilgio automagistralės atkarpoje maksimaliai pagerės eismo sauga, dėl triukšmo slopinimo sienelių sumažės ir aplinkos tarša, eismo dalyvių kelionės bus saugesnės, patogesnės ir greitesnės. Šis grandiozinis projektas įvykdytas per trumpą laiką – dvejus metus, aišku, šie dveji metai prailgo eismo dalyviams, todėl „Via Lietuvos“ vardu, dėkoju visiems už kantrybę ir linkiu saugių kelionių“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Vykdant A. Meškinio tilto rekonstravimo projektą, buvo sutvarkytas magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 99,03 iki 100,47 km, pastatytas tiltas per Nerį bei viadukas per Jonavos g., įrengti jungiamieji keliai bei triukšmo užtvarai.
Rugsėjo mėn. buvo atidarytas eismas vienu iš dviejų naujai pastatytų A. Meškinio tiltų, kuris prieš porą savaičių laikinai uždarytas, pradedant pasiruošimą antrojo naujo tilto atidarymui bei pritaikymui vairuotojų kelionėms (panaikinti pravažiavimai per skiriamąją juostą, pastatyti borteliai, suformuota skiriamoji juosta, įrengti atitvarai, šviestuvai, sumontuoti akinimą mažinantys elementai, atlikti kelio ženklinimo šalinimo darbai nuo Klaipėdos Vilniaus kryptimi, įrengtas trūkstamas, naujai suprojektuotas kelio ženklinimas).
A. Meškinio tilto rekonstravimo darbus vykdė „Via Lietuva“ viešąjį darbų konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“. Viso projekto vertė – 70,5 mln. Eur su PVM, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo šiam projektui skirta 37 mln. Eur, likusią sumą 33,5 mln. Eur sudaro Valstybės biudžeto lėšos.
Tiltai ties Kaunu per Nerį, esantys magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (nuo 99,03 km iki 100,47 km), yra intensyviausio transporto eismo tiltai visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šiuo kelio ruožu, kuriame yra šie tiltai, nuo Biruliškių sankryžos iki kelio „Via Baltica“, automobilių srautas siekia iki 78 tūkst. per parą.
Kiti tiltai ir viadukai Lietuvoje
Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu yra 124 prastos būklės tiltai ir viadukai, kai praėjusių metų pabaigoje šis skaičius siekė 109.
Nors per paskutinius ketverius metus šalyje investicijos į tiltus padidėjo daugiau nei 3 kartais bei per šį laiką iš viso sutvarkyti 94 tiltai, didžioji dalis tiltų netrukus pasieks jų statybos metu nustatytą eksploatacijos laikotarpio ribą. Prognozuojama, jog artimiausiu metu šių statinių būklė šalyje ims dar sparčiau blogėti.
Beveik visi tiltai, įtraukti į blogos būklės tiltų sąrašą, siekia daugiau nei 60 metų amžių, kai tuo tarpu jų statybos metu nustatoma tiltų eksploatacijos arba tarnavimo trukmė siekė 50-60 metų. Be to, visi šie tiltai pastatyti pagal to meto techninius statybos reglamentus bei tuo metu fiksuotus eismo srautus – kurie iš esmės pasikeitė.
Visi valstybinės reikšmės keliuose esantys tiltai, viadukai, estakados, tuneliai yra tvarkomi pagal kasmet „Via Lietuva“ sudaromą reikalingų tvarkyti blogos būklės statinių eilę, kuri atnaujinama po kiekvienais metais atliktų ekspertinių tiltų būklės apžiūrų. Nors nuo praėjusių metų tiltams ir viadukams yra skiriamas prioritetinis dėmesys, tačiau šių statinių tvarkymo apimtys priklauso nuo Kelių priežiūros ir plėtros programai skiriamo finansavimo. Iš viso blogos būklės tiltams Lietuvoje sutvarkyti reikėtų apie 590 mln. Eur, o visiems šalies tiltams sutvarkyti iki tenkinančios būklės – apie 1 mlrd. Eur.
Dėl ribotų finansavimo galimybių dalyje tiltų, siekiant eliminuoti rizikas eismo dalyvių saugumui, yra taikomos laikinos priemonės – eismo ribojimai: siaurinama važiuojamoji kelio dalis, nukreipiant automobilius į centrinę tilto dalį, įvedami transporto priemonių svorio apribojimai. Vis dėlto, tai yra laikinas sprendimas, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Tiltų, kuriuose įvedami papildomi ir laikini eismo ribojimai, būklės vertinimo apžiūros yra atliekamos dažniau, pastebėjus, jog tilto būklė toliau blogėja – eismas šiais tiltais gali būti ir uždarytas.
Šalies kelių infrastruktūra yra svarbi gynybinio saugumo dalis bei būtinas elementas, todėl tiltai tiesiogiai lemia ne tik eismo dalyvių, bet ir visos šalies saugumą.
Per šiuos metus „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės kelių tinkle planuoja sutvarkyti 30 tiltų ir viadukų. 2023 metais sutvarkytų tiltų ir viadukų skaičius siekė 18, iš viso nuo 2020 metų Lietuvoje bus sutvarkyti 105 blogos būklės tiltai ir viadukai. Palyginimui, 2018 metais Lietuvoje sutvarkyta mažiau nei 10 vnt. šių svarbių kelių infrastruktūros statinių. Šiemet tiltų tvarkymui suplanuota skirti 71 mln. Eur, praėjusiais metasi šios investicijos siekė 58,8 mln. Eur, 2022 m. – 25,5 mln. Eur, 2021 m. – 14,8 mln. Eur, o 2018 m. – tik 6,6 mln. eurų.
