Didelės energinės vertės žolinių pašarų gamyba – viena iš aktualiausių problemų, intensyvinant galvijininkystę Lietuvoje. Klimatui keičiantis, vis dažniau susiduriama su nepalankiomis oro sąlygomis, žolynų būklė prastėja, mažėja produktyvumas, nepasigaminama reikiamo kiekio pašaro, didėja gaminamos pieno bei mėsos produkcijos savikaina, mažėja gyvulininkystės ūkių skaičius. Norint patenkinti gyvulininkystės reikmes gaminant pašarus, ūkininkui būtina turėti gerus, našius daugiamečius žolynus. To bus siekiama Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT) įgyvendinant parodomųjų bandymų projektą.
„Sausrai atsparių žolynų įrengimas, pašarų maistingumo vertinimas, gyvulių sveikatingumo gerinimas galvijininkystės ūkiuose“ (SAŽ) – dar vienas LŽŪKT įgyvendinamas ES finansuojamas parodomųjų bandymų projektas, truksiantis trejus metus (nuo 2024-04-22 iki 2027-03-01).
„Lietuvoje sparčiai mažėja gyvulių skaičius. Tą lemia žemos kainos už parduodamą produkciją ir klimato kaitos padariniai. Dėl sausros jau kelerius metus gyvulininkystės ūkiai susiduria su problema – nepasigamina reikiamo kiekio kokybiškų žolinių pašarų. Tik geri žolynai užtikrina pakankamą kokybiškos žolės kiekį visą ganiavos laikotarpį, o iš kokybiškos žolės galima pagaminti vertingų konservuotų pašarų žiemos laikotarpiui. Be to, šeriant galvijus geros kokybės žoliniais pašarais, sunaudojama iki 50 proc. mažiau kombinuotųjų pašarų. Tai labai aktuali tema ūkininkams šiuo sunkiu laikotarpiu“, – temos aktualumą pabrėžia Daiva Gurauskienė, LŽŪKT vyr. gyvulininkystės specialistė ir projekto vadovė.
Projekte dalyvauja 12 gyvulininkystės ūkių, laikančių ne mažiau kaip 40 galvijų, iš Pakruojo, Rokiškio (2 ūkiai), Plungės, Telšių, Ukmergės (2 ūkiai), Skuodo (2 ūkiai), Šilalės ir Šilutės rajonų. Du iš jų pasirinkę vystyti ekologinę pieninę gyvulininkystę. Ūkiuose bus įrengti nauji, sausrai atsparūs ir produktyvūs žolynai šienavimui, įvertinta gautų pašarų kokybė bei įtaka gyvulių sveikatingumui. Bandymai atliekami pagal LŽŪKT ilgametę patirtį turinčių gyvulininkystės specialistų parengtą metodiką.
Pritaikytos naujovės
Lietuvos ir užsienio selekcininkai sukuria vis naujų žolių veislių, kurios atsparios sausrai. Jas svarbu išbandyti ūkio sąlygomis, siekiant geresnio pašarų maistingumo, gausesnio derliaus, pigesnio pašaro. Atliekant parodomuosius bandymus bus siekiama sumažinti mineralinių azoto trąšų panaudojimą, įtraukti į mišinius naujas žolių veisles, atsparias nepalankiems aplinkos veiksniams.
„Pirmiausia paimsime dirvožemio ėminius ir juos ištirsime. Atsižvelgdami į individualaus ūkio dirvožemio struktūrą, gautus tyrimus, parinksime žolių mišinius, juos įsėsime. Tirsime žoles, prognozuosime jų produktyvumą, vertinsime pašaro kokybę mobiliu pašarų analizatoriumi (sausosios medžiagos, apykaitinė energija, žalieji baltymai, žalieji riebalai, rūgštyse tirpi ląsteliena (ADF), neutraliuose tirpaluose tirpi ląsteliena (NDF), pelenai ir kt. parametrai). Kitąmet iš naujų žolynų paruoštais pašarais šersime telyčias, vertinsime jų sveikatingumą“, – pagrindinius veiklos etapus vardina D. Gurauskienė.
Kokie projekte dalyvaujančių ūkių dirvožemiai?
Pagrindinis kriterijus sudarant žolių mišinius – dirvožemio derlingumas, drėgnumas (gruntinio ir paviršinio vandens dinamika), granuliometrinė sudėtis ir rūgštingumas. Sėklininkystės įmonės daugiausia paruošia standartinius mišinius žolynams, tačiau ūkiuose, kuriuose vyrauja nederlingi, rūgštūs, šlapi ir pelkėjantys dirvožemiai, standartiniai žolių mišiniai ne visuomet tinka. Taigi, prieš įsirengiant naują žolyną, pirmiausia reikia išsitirti dirvožemius, nuspręsti kokio ilgaamžiškumo žolyno siekiama ir kam jis bus naudojamas.
Kadangi bandymai vykdomi visoje Lietuvoje, dirvožemiai labai skirtingi: nuo labai rūgščių (pH 4,9) iki neutralių (pH 7,0–7,1), žr. lentelę. 
Vienas iš pagrindinių rodiklių dirvožemyje yra pH, nes nuo jo priklauso maisto medžiagų prieinamumas. Kalbant apie pagrindinių maisto medžiagų (azoto, fosforo ir kalio) pasisavinimą palankiomis sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kai dirvožemis vidutiniškai rūgštus (pH 5), augalai azoto ir kalio trąšų gali pasisavinti atitinkamai 52–53 proc., fosforo trąšų – 34 procentus. Kai dirvožemis rūgštokas (pH 6), kalio trąšų augalas pasisavina 100 proc., tačiau azotinių trąšų – tik 89 proc., o fosforo trąšų – tik 75 procentus. Rūgščiuose dirvožemiuose judrusis fosforas pereina į geležies ir aliuminio fosfatus, todėl tampa augalams neprieinamas. Taip pat svarbus tam tikros žolės rūšies jautrumas dirvožemio reakcijai.
Tirtuose dirvožemiuose rasta judriojo kalio nuo 81 iki 368 mg/kg. Kur daugiau organikos, dirvožemiai linkę turėti augalams prieinamo judriojo kalio. Kalis reikalingas, kad augalas augtų sveikas ir normaliai vystytųsi. Jis didina druskų koncentraciją augalų sultyse, todėl augalai tampa atsparesni šalčiams, sausroms bei kitoms nepalankioms sąlygoms. Augalai iš dirvožemio pasisavina apie 15–30 proc. judriojo kalio. Jo kiekis dirvožemyje priklauso nuo dirvožemio pH ir granuliometrinės sudėties.
Jau senai žinomas, kad fosforas yra būtinas makroelementas, ypač svarbus įsėjant naują žolyną ar reguliariai jį pjaunant silosui arba šienui. Fosforas yra reikšmingas energijos apykaitai. Jeigu jo trūksta, sutrinka augalų augimas, jie ne taip gerai krūmijasi, audiniai tampa ne tokie gyvybingi, gaunamas nedidelis derlius. Šaknų veiklai, lapų augimui fosforas ypač reikalingas pradiniais augalų augimo tarpsniais. Augalai iš dirvožemio pasisavina apie 5–20 proc. judriojo fosforo. Atlikus dirvožemio tyrimus, ūkininkų laukuose judriojo fosforo rasta nuo 40 iki 292 mg/kg.
Kuo žemės paviršiuje daugiau humuso, tuo dirvožemis atsparesnis atmosferos reiškinių neigiamam poveikiui, mažiau paviršius susiplaka lietingais periodais ir įsivyravus sausiems orams nesudžiūsta iki kietos plutos. Humusingos dirvos atsparesnės erozijai. Tirti dirvožemiai buvo nuo vidutinio iki labai didelio humusingumo.
Taigi, žinant informaciją apie dirvožemį, jau galima rinktis žolių rūšis ir veisles naujam žolynui. Žolių mišiniai kiekvienam ūkiui bus parinkti individualiai, pagal ūkio dirvožemio tyrimus bei naujausias mokslininkų rekomendacijas.
Pasak LŽŪKT vyresn. gyvulininkystės specialisto Vido Tolevičiaus, įsirengiant naują žolyną, ypač daugiametį, rūšinę sudėtį, veisles ir sėklas reikėtų rinktis atidžiai. Pageidautina, kad juose vyrautų tolerantiškos nepalankioms augimo sąlygoms žolės. Produktyvesnio žolyno galima tikėtis auginant vietines ar kaimyninių šalių veisles.
„Svidrės ir eraičinsvidrės yra labai derlingos, geros kokybės, tačiau jautresnės nepalankioms sąlygoms žiemą, lyginant su kitomis miglinėmis žolėmis. Pasirinkus geriau žiemojančias veisles, būtų patiriami minimalūs derliaus nuostoliai. Sausroms ir karščiams atsparios mėlynžiedės liucernos. Sausrų metu be mėlynžiedės liucernos gana gerai auga ir aukštosios avižuolės, beginklės dirsuolės“, – primena V. Tolevičius.
Parodomojo bandymo metu bus nustatoma ir įvertinama: žolyno produktyvumas ir jo pašarinė vertė, vegetacijos atsinaujinimas ir botaninė sudėtis antrais žolyno augimo metais. Taip pat bus tiriami konservuoto pašaro kokybiniai rodikliai (ne mažiau kaip 3 kartus).
Laukiami rezultatai
Atliekant gamybinius parodomuosius bandymus, siekiama perteikti žemdirbiams moksliniais tyrimais paremtas pažangias sausrai atsparių žolynų auginimo technologijas, siekiant gerinti gyvulių sveikatingumą ūkiuose, didinti jų produktyvumą. Pagerinus žalienų rūšinę ir veislinę sudėtį, ėdamumą, pupinių žolių sudygimą ir paankstinus žolės sudorojimo terminus ir naudojant šiuolaikines šienainio, siloso gaminimo technologijas, padidės žolynų sausųjų medžiagų derlius, pagerės pašaro kokybė. Šios priemonės padės užauginti telyčias, tinkamas bandos pakaitai.
Projekto metu gauti rezultatai turės teigiamos įtakos aplinkai ir klimatui. Auginant daugiametes žoles, bus gerinama dirvožemio kokybė, išsaugomas humusingumas, augalai daugiau į orą išskirs deguonies, taip bus gerinama oro kokybė, įtraukiant į žolių mišinius pupinius augalus bus mažiau naudojama mineralinių trąšų, o tai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.
Be to, ūkininkai susipažins su auginamų daugiamečių žolių rūšių savybėmis, naujomis žolių veislėmis bei auginimo technologijomis, o taip pat galės padiskutuoti rūpimais klausimais su konsultantais. Organizuojamose lauko dienose, seminaruose, dalinimosi patirtimi grupių susitikimuose, kuriuose galės dalyvauti visi besidomintys, galės susipažinti su bandymo rezultatais, o tai prisidės prie BŽŪP veiklos rezultatų gerinimo aplinkosaugos srityje (žemės struktūros gerinimo, dirvožemio praturtinimo organinėmis medžiagomis, efektyvesnio trąšų naudojimo, pašarų virškinamumo gerinimo, gyvulių sveikatingumo užtikrinimo).
Ramunė Sutkevičienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. redaktorė
Projektas finansuojamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla‘‘.
