Spalio 9 d. 18 val. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje duris atveria nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „QALQAN. Krymo totorių raštai“. Parodoje eksponuojami iš Ukrainos atkeliavę menininko Rustemo Skybino kūriniai – tradiciniais Krymo totorių raštais išpuošti keraminiai skydai kalkanai. Parodos lankytojai galės ne tik pasigėrėti tradicinio Krymo totorių meno grožiu, bet ir sužinoti apie jame užkoduotus simbolius, atkurtus siekiant išlaikyti tautos kultūrinį paveldą.
Krymo totorių istorija yra tragiška, tauta iškentė ne vieną etninį valymą. Nors totoriai sudarė didžiąją dalį Krymo populiacijos, dauguma jų buvo priversti palikti savo gimtinę, kai 1783 m. pusiasalį aneksavo Rusijos imperija. 1944 m. Sovietų Sąjunga vykdė masinę Krymo totorių tremtį į Sovietų Uzbekistaną. O 2014 m. pusiasalį aneksavus Rusijos Federacijai, jame likusi Krymo totorių mažuma kentė okupacinės valdžios persekiojimą ir diskriminaciją.
Šių negandų metu didelė dalis istorinės Krymo totorių ginkluotės ir šarvų buvo sunaikinta, pavogta ar laikyta netinkamomis sąlygomis. Daugumos išlikusių artefaktų ornamentai šiandien yra sunkiai „įskaitomi“, nes dėl netinkamo laikymo jų paviršius nusidėvėjo, forma pakito.
Kyjive gyvenantis menininkas Rustemas Skybinas prieš dvejus metus ėmėsi iniciatyvos tirti ir atkurti tradicinę Krymo totorių ginkluotės ir šarvų puošybą. Tai leido sukurti parodą „QALQAN. Krymo totorių raštai“, kuri atidaroma lankytojams Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20, Vilnius).
Dėl riboto išlikusių artefaktų skaičiaus šis sumanymas buvo tikras iššūkis, tačiau menininką palaikė tikėjimas savo darbo prasme – atkurti raštai leidžia išlaikyti puošybos tradicijos tęstinumą ir reprezentuoti Krymo totorių kultūrą.
Kultūrinė tautos gynyba
Parodoje eksponuojama trylika R. Skybino sukurtų dekoratyvinių keraminių skydų kalkanų: dvylika išpuoštų pagal Krymo totorių ginkluotės puošybos tradicijas ir vienas, kurį jis sukūrė specialiai šiai parodai, gilindamasis į Lietuvos ir Krymo totorių santykių istoriją bei išreikšdamas jų bendrystę.
Sprendimas raštus atkurti ant kalkanų priimtas neatsitiktinai. Parodos kuratorius ir kūrinių autorius pasakoja apie šio pasirinkimo reikšmę: „Parodoje eksponuojami kalkanai kaip gynybos simbolis atspindi Ukrainos poziciją šiuo metu – Ukraina dabar yra skydas nuo Rusijos agresijos Vakarų pasauliui. Šioje kovoje Ukrainos kariuomenės gretose kaunasi ir Krymo batalionas, kuriame šalies laisvę gina totoriai kariai. Manau, labai svarbu pasauliui matyti, kokia yra mūsų kultūra, ką stengiamės išlaikyti, už ką kovojame. Savireprezentacija ir kultūrinio palikimo viešinimas yra labai svarbu Krymo totoriams – matykite mus.“
Tyrinėdami parodoje eksponuojamus kalkanus lankytojai galės ne tik grožėtis įspūdingais jų raštais, bet ir sužinoti apie tradicinei Krymo totorių ginkluotės puošybai būdingus elementus, kompozicijas, spalvas ir jų reikšmes. R. Skybinas savo kūriniais kuria ryšį tarp skirtingų epochų. XVII–XVIII a. karybos daiktų ornamentai atspindi tradicijų pastovumą, todėl ir simbolius menininkas interpretuoja susitelkdamas į reikšmių išlaikymą ir perteikimą, pagarbą konkrečioms kompozicijoms.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė pasakoja, kaip paroda gali padėti lankytojams pažinti Krymo totorių kultūrą: „Parodoje eksponuojami Rustemo Skybino kalkanai turi didelį kultūrinį svorį. Tyrinėdami jų raštus galime pajusti iš kartos į kartą perduodamą Krymo totorių estetiką ir simbolizmą, o tai padeda geriau suprasti šią bendruomenę, kuri laukia galimybės grįžti į savo kraštus. Krymo meno istorija mažai pažini ir dėl 1783 metų okupacijos, kuomet buvo sunaikinta labai didelė dalis paveldo. R. Skybinas savo kūryba palaiko šio paveldo tęstinumą. Tvirtai palaikome Ukrainą nuo karo pradžios, tad esame dėkingi, jog galime pristatyti šią parodą ir taip prisidėti prie Krymo totorių paveldo sklaidos.“
Paroda „QALQAN. Krymo totorių raštai“ Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20, Vilnius) atidaroma 2024 m. spalio 9 d. 18 val. ir veiks iki 2025 m. balandžio 27 d.
