Visada atrodo, kad apgaulės ir pinklės skirtos tik kitiems, niekas nesitiki, kad pats kada nors taps sukčių auka. Tačiau faktai sako ką kita – apgavysčių daugėja, o sukčiai iš lietuvių patiklumo lobsta vis labiau. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį dėl finansinių sukčių patirti nuostoliai Lietuvoje peržengė 4,1 mln. Eur. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas sako, kad atidumo stoka pakiša koją net patiems atsargiausiems.
Šių metų balandžio-birželio mėn. dėl sukčių patirti nuostoliai išaugo beveik 400 tūkst. eurų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Anot centro specialistų, vagys naujo apgavysčių dviračio neišradinėja – jie yra linkę atgaivinti jau kažkada anksčiau taikytas praktikas, pavyzdžiui, apgaules skambučiais.
Keičiasi tik naudojamos strategijos, į gyventojus kreipiamasi ne tik apsimetant į nelaimę patekusiais šeimos nariais. Šiemet Lietuvoje padaugėjo apsimetėlių, prisistatančių didžiųjų technologijų bendrovių kaip „Google“, „Meta“ darbuotojais. Donatas Drakickas priduria, kad piktavaliai taip pat gali vaidinti esantys iš Lietuvos įmonių. Pavyzdžiui, apsimesti mobiliojo ryšio operatoriaus atstovais.
„Tele2“ salonų ar kontaktų centro darbuotojai, skambindami dėl sutarties pratęsimo, jau žino jūsų vardą ir pavardę. Kai kurių asmeninių duomenų jie gali paprašyti tik norėdami įsitikinti, kad kalbasi su reikiamu asmeniu. Taip pat „Tele2“ vadybininkai pokalbio metu niekada neprašys jūsų suvesti „Mobile-ID“, „Smart-ID“ kodų ar patvirtinti nuorodų jungiantis per elektroninę bankininkystę. Prireikus ar jums pageidaujant, vadybininkai gali jus aptarnauti ir kitomis kalbomis, tačiau „Tele2“ kolegos puikiai kalba valstybine lietuvių kalba“, – įspėja „Tele2“ produkto vadovas.
Pakimba visų amžiaus grupių žmonės
Neseniai atliktas „Deloitte“ tyrimas atskleidė, kad Z kartos atstovai tris kartus dažniau papuola į sukčių pinkles nei jų seneliai (atitinkamai 16 procentų ir 5 procentai). Pasirodo, kad jaunuoliai drąsiau praneša apie apgaules, susijusias su duomenų vagyste (angl. „phishing“) ir kitomis kibernetinėmis grėsmėmis.
Anot Donato Drakicko, Z karta naudoja technologijas daug intensyviau nei vyresni žmonės, todėl yra labiau pažeidžiama ir dažniau tampa sukčių taikiniu internete. Antra, užaugę su technologijomis jaunuoliai kartais aklai pasitiki savo įrenginiais ir pamiršta pasirūpinti saugumu. Taip pat kibernetinio saugumo švietimas mokyklose dažnai nesuteikia praktinių žinių, kurios atitiktų jaunesnių žmonių patirtį internete ir išmokytų tinkamai apsisaugoti.
Kaip nepasimauti?
„Jūsų asmeninė informacija yra labai vertinga, todėl saugokite ją kaip savo akį. Sukčiai taikosi į mūsų pasitikėjimą, todėl atidumas padės išvengti pinklių. Nesvarbu, ar tai būtų suklastoti el. laiškai, netikėti skambučiai, ar įtartini pranešimai – būkite budrūs ir skeptiški“, – pataria D. Drakickas.
Nepasitikėkite oficialumu. Sukčiai dažnai apsimeta bankų, valstybinių institucijų ar kitų patikimų organizacijų atstovais, naudodami jų logotipus, spalvas, kalbos stilių ir kitus patikimumo ženklus, kad atrodytų įtikinamai. Visada patikrinkite, ar skambutis tikrai yra iš jų, net jei laiškas ar telefono skambutis atrodo patikimai. Tai galite padaryti oficialiame organizacijos puslapyje nurodytais kontaktais.
Griežtai saugokite savo asmeninius duomenis. Niekada nesidalinkite savo slaptažodžiais, banko kortelių duomenimis, asmens kodu, prisijungimo prie interneto bankininkystės informacija ar kitais jautriais duomenimis su nepažįstamais žmonėmis, net jei jie tvirtina, kad yra iš patikimos organizacijos. Atminkite, kad patikimos organizacijos niekada neprašo konfidencialios informacijos el. paštu ar SMS žinutėmis.
Nepanikuokite. Intensyvus spaudimas signalizuoja, kad į situaciją reikia žiūrėti atsargiai. Sukčiai versdami jus greitai atlikti vieną ar kitą veiksmą, palieka jums mažiau laiko patikrinti jų pateiktą informaciją, taip pastūmėdami klaidingo sprendimo link. Skubėjimas sukelia baimę, nerimą ir įtampą, skatina žmones vadovautis impulsais, o ne loginiu mąstymu – būtinu atsilaikant prieš sukčių atakas.
Naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA). Tai yra būtina saugumo priemonė, kurią reikėtų įjungti visose svarbiausiose paskyrose, siekiant apsaugoti jas nuo neteisėtos prieigos. Įjungus šią funkciją, net jei piktavaliai sužinos jūsų slaptažodį, negalės prisijungti prie paskyros be papildomo patvirtinimo. Tai gali būti skaičių seka, atsiųsta į mobilųjį telefoną, autentifikavimo programėlės sugeneruotas kodas, pvz., naudojant „Smart-ID“, arba biometriniai duomenys, tokie kaip piršto atspaudas ar veido atpažinimas.
2FA stipriai sumažina riziką, kad jūsų paskyra bus pavogta arba neteisėtai naudojama, todėl patvirtinimą dviem veiksmais rekomenduojama naudoti visur, kur saugoma jūsų jautri informacija, įskaitant el. pašto dėžutę, socialinių tinklų paskyras ir internetinę bankininkystę.
Donatas Drakickas taip pat rekomenduoja įsidiegti papildomą interneto apsaugą. „Tele2“ tinkle paslauga apsaugo nuo kenkėjiškų programų, o aptikusi užkrėstą puslapį, perspėja apie grėsmę. Pasak eksperto, ši apsauga identifikuoja nesaugius puslapius pagal nuolat atnaujinamą duomenų bazę. Interneto apsaugą galima užsisakyti operatoriaus savitarnos svetainėje.
