Buvau suplanavęs gegužės mėnesį išleisti savo knygą „DIDYSIS ANONIMAS. Kas valdo Lietuvą?“ ( Takios visuomenės kritika). Niršau, kad dėl įvairių aplinkybių pirmą egzempliorių išvysiu tik nūnai, vidurvasarį. Bet gal taip tik laiku- per Dainų šventės 100-etį? Mat knygoje rašau ir apie Nerijos Putinaitės įspūdingos apimties studiją „SKAMBANTIS MOLIS. Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramstis“.
Viena mano knygos pastraipa apie N.Putinaitės daužomą „sovietinio lietuviškumo ramstį“ – Dainų šventes ir meno saviveiklą:
„Anot N.Putinaitės , žmonių praleistas saviveikloje laikas buvo „tautotizuotas“, tautiškų režimų pasitelktas kaip švelnesnė pavergimo forma. Lietuviai, aprengti tautiniais kostiumais, traukė dainas apie laimę, užmiršę, kad yra pavergti. Bet vis vien sunku patikėti, kad chorai, šokių rateliai ar kaimo kapelos būtų okupacijos įrankis ar ramstis. Tada“blogio imperijos“ griovimą derėjo pradėti ne nuo komunistų partijos, o nuo chorų, šokių kolektyvų ir kaimo kapelų išvaikymo“.
Likau vienišas ir nesuprastas N. Putinaitės kritikas, mat daktarės studiją buvo parėmę tokie juridiniai autoritetai, kaip Lietuvos Mokslo taryba, Lietuvos Katalikų mokslo akademija. Bet teisybė nugalėjo.
Teisybė-tai Kaune ir Vilniuje prasidėjusi jubiliejinė Dainų šventė – neatremiamas argumentas prieš daktarės N. Putinaitės „ SKAMBANTĮ MOLĮ“ – DAINUOJANTI LAISVA LIETUVA. Jeigu norite -SKAMBANTI LAISVA TAUTA.
Valdas Vasiliauskas
