Kauno klinikų pacientas Vitalijus gegužės mėnesio pabaigoje sulaukė donorinio inksto ir tapo 700-uoju recipientu, kuriam Kauno klinikose buvo atlikta inksto transplantacijos operacija. „Šis skaičius rodo transplantacijos centro brandą. Su kiekviena atlikta inksto transplantacija didėjo centro patirtis ir dabar mūsų komanda, kurią sudaro daug specialistų, yra pasiruošusi bet kokiems iššūkiams“, – teigia prof. Inga Arūnė Bumblytė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė.
Vitalijus prisimena, kad pirmieji simptomai, rodantys suprastėjusią inkstų veiklą, tęsėsi net apie 3 metus. „Sirgau inkstų akmenlige, turėjau aukštą kraujo spaudimą, jausdavau silpnumą, kankino nemiga, nuovargis, – prisimena vyras. – Atlikus išsamius kraujo tyrimus pastebėta, kad kažkas negerai su inkstų sveikata. Buvau iškart nukreiptas gydytis į Kauną.“
Justina Karpavičiūtė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė, teigia, kad Vitalijui nustatyta Ig A nefropatija (lėtinis glomerulonefritas). „Tai lėtinis inkstų autoimuninis uždegimas, kuris ilgainiui tampa inkstų žuvimo priežastimi, – aiškina gydytoja nefrologė. – Ši liga pacientui sukėlė ir galutinį inkstų nepakankamumo išsivystymą.“
Ligos pagrindiniai simptomai – būtent tokie, kokius jautė Vitalijus: padidėjęs kraujo spaudimas, bendras nuovargis, silpnumas. Kiti galimi ligos simptomai – kraujas šlapime, šlapimo spalva tamsiai ruda, beveik juoda, kojų tinimas, apetito stoka ir pykinimas, šlapimo sumažėjimas.
Pacientui, pasiekus galutinį inkstų nepakankamumą, pradėta taikyti pakaitinė inkstų terapija – hemodializės. „Nors hemodializė prailgina gyvenimo trukmę, tačiau jo kokybė, deja, nukenčia – pacientas tris kartus per savaitę turi vykti į hemodializės centrą, prie procedūrų priderinti darbus / atostogas ir bendrą gyvenimo ritmą“, – paaiškina J. Karpavičiūtė.
Pacientas prisimena, kad paskutinį mėnesį prieš transplantaciją jo savijauta buvo itin prasta. „Man buvo dingęs šlapimas, jusdavau dusulį, stipriai tino kojos, – sako Vitalijus. – Tačiau po aštuonių mėnesių laukimo man buvo rastas tinkamas donorinis inkstas ir aš skubiai buvau pakviestas į Kauno klinikas.“
Inksto persodinimo operaciją atliko prof. Mindaugas Jievaltas, Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, kartu su komanda. Tiek transplantacijos eiga, tiek potransplantacinis laikotarpis buvo sklandus, Vitalijui inkstas pradėjo veikti iškart. Vitalijus ir jo artimieji dėkoja visai Kauno klinikų komandai, prisidėjusiai prie jo gydymo ir dovanojusiems antrą šansą gyventi.
Nuo 2000 m., kai Kauno klinikose pradėtos atlikti pirmosios inkstų transplantacijos operacijos, Ligoninės komanda sparčiai tobulėja profesinėje srityje. „Džiugu, kad per 24 metus kartu su daugiadalyke komanda pavyko pasiekti tiek daug – ne tik atliekamos transplantacijas iš gyvojo ar neplakančios širdies donorų, tačiau praeitais metais pirmąjį kartą Kauno klinikose buvo sėkmingai atlikta inksto transplantacija, kai donoro ir recipiento kraujo grupės skirtingos“, – priduria prof. I. A. Bumblytė.
Inkstų transplantacijos proceso pradžia – žinia apie artimųjų sprendimą paaukoti mirusiojo organus. Tuomet į Ligoninę skubiai atvykti prašoma šešių recipientų – po tris kiekvienam inkstui. „Iki transplantacijos operacijos gydytojai nefrologai atlieka labai svarbų darbą – atvykę recipientai skubos tvarka ištiriami, multidisciplininio konsiliumo metu, įvertinus tyrimų rezultatus, kontraindikacijas, parenkamas tinkamiausias recipientas donoriniam organui, – sako prof. I. A. Bumblytė. – Deja, likę recipientai išvyksta namo ir toliau laukia skambučio, pranešančio apie šansą gauti donorinį inkstą“. Taip pat galimas ir kitas transplantacijos būdas – gyvosios donorystės, kurios metu paciento artimasis sutinka būti organų donoru.
Atrinkus tinkamą recipientą donoriniui organui, į operacinę siunčiamos dvi gydytojų urologų brigados. „Komandą sudaro 4-6 gydytojai urologai, gydytojai anesteziologai, operacinės slaugytojai. Įprastai transplantacija vyksta 3-4 valandas, jos metu turime susiūti kraujagysles, paruošti naują jungtį tarp šlapimtakio iš šlapimo pūslės, – apie transplantacijos operaciją pasakoja prof. M. Jievaltas. – Kauno klinikose dirba 14 gydytojų urologų, kurie visi iki vieno atlieka tiek organų eksplantacijos, tiek transplantacijos operacijas“.
Komanda tiki, kad 700 atliktų inkstų transplantacijų parodo jų profesinę brandą, tačiau nepaisant to, iššūkiai – neišvengiami. „Kiekvienas recipientas – unikalus žmogus, turintis savo ligos istoriją. Pastaruoju metu vis dažniau atvyksta pacientai antrai ar trečiai inkstų transplantacijai, – pastebi Urologijos klinikos vadovas. – Jų imunologiniai tyrimai būna dažnai komplikuoti, parinkti jiems tinkamą inkstą – gerokai sunkiau. Tačiau sukaupta patirtis leidžia jaustis užtikrintais ir priimti geriausius sprendimus įvairiose situacijose.“
„Norisi padėkoti visiems kolegoms, susitelkusiems, kantriai dirbantiems rutinoje. Tai, ką darome, yra mūsų pareiga, tačiau ji – tikrai nėra lengva“, – sako profesorius.
Prieš 24 metus atlikta pirmojo inksto transplantacija Kauno klinikose buvo naujo etapo Ligoninės istorijoje pradžia, nes netrukus pradėtos atlikti ir kitų organų – širdies, kepenų, plaučių persodinimo operacijos. Sėkmingą transplantacijos eigą užtikrina daugiadalykė komanda: gydytojai nefrologai, urologai, intensyvios terapijos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos, transplantacijų ir donorų koordinatoriai, šiuolaikines Laboratorinės medicinos klinikos galimybes išnaudojantys specialistai, atliekantys imunologinius tyrimus, ir daugybė įvairių sričių medikų.
Kauno klinikų informacija
