Kauno klinikų pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai buvo pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį laiko kelis kartus į savaitę juto dusulį. „Maždaug aštuonis metus turiu širdies ritmo sutrikimus, maniau, kad tai daro įtaką kartais juntamam dusuliu“, – prisimena Vilma. Tačiau kartu su dusuliu atsirado ir skausmas kirkšnyje, o vieną vakarą staigiai atsiradus šaltam prakaitui, pradėjus nevaldomai drebėti kojoms, ji suprato, kad priežastis turi būti kitokia, kaip vėliau medikai diagnozavo – plaučių embolija, t. y., plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas trombais.
Vilma, būdama namuose, negalėjo net išstovėti ant kojų, jos sūnus iškvietė greitosios medicinos pagalbą. „Jurbarko medikai įtarė plaučių emboliją, buvau skubiai pervežta į Kauno klinikas“, – pasakoja moteris.
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje Vilmai buvo atliktas krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris parodė daugybinius kontrastinės medžiagos prisipildymo defektus, būdingus ūmiai plaučių embolijai bei dešiniosios širdies perkrovos požymius. Atliktuose kraujo tyrimuose stebėtas padidėjusi troponino koncentracija, pacientę vargino dusulys, kraujo įsotinimas deguonimi buvo žemas, o širdies dažnis – didelis, nors ritmas nebuvo sutrikęs. Vilmai diagnozuota vidutinės didesnės rizikos plaučių embolija.
Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje per metus gydoma virš 300 plaučių embolijos atvejų. Plaučių embolijos priežastys įvairios, o rizikos veiksniai skirstomi į laikinus arba praeinančius ir nuolatinius, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimai, chirurginės operacijos, traumos su lūžiais, onkologinės ligos, uždegiminės ar autoimuninės ligos, genetinės priežastys, trombofilija, tačiau daliai pacientų kartais nenustatomas joks rizikos veiksnys. „Ištikus ūminei plaučių embolijai, miršta 7-11 proc. žmonių, dauguma jų – dar nepradėti gydyti (iki 90 proc. visų atvejų), todėl greitis yra ypatingai svarbus, – pasakoja doc. dr. Deimantė Hoppenot, Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė. – Literatūros duomenimis, net apie 10 proc. pacientų su ūmia plaučių embolija miršta per pirmą valandą.“
Atsiradus galimybei Kauno klinikose taikyti kateterinius plaučių embolijos gydymo metodus, norint kuo geriau diagnozuoti ir optimizuoti plaučių embolijos gydymą, buvo sukurta Plaučių embolijos reagavimo komanda. Nustačius vidutinės didesnės rizikos plaučių emboliją pacientui, konkreti situacija aptariama bendrame konsiliume. „Jo metu nuspręsta, kad pacientės Vilmos būklė sunki, tačiau stabili, plaučių embolijos rizika yra vidutinė didesnė, tad geriausias galimas gydymas šiai pacientei – atsiurbti plaučiuose esančius trombus, – pasakoja doc. dr. D. Hoppenot. – Nutarus atsiurbti trombus iš plaučių arterijų – pacientas perduodamas į patyrusių intervencinių kardiologų rankas.“
Dr. Rasa Ordienė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė, kuri Vilmai kartu su komanda atliko trombų atsiurbimą, teigia, kad tokia procedūra lapkričio mėnesį Kauno klinikose buvo atlikta pirmąkart, o naujos kartos tokio tipo kateteris buvo panaudotas pirmąkart tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse.
Vietinėje nejautroje, vieno centimetro pjūvyje, per kirkšnies veną su minėtu kateteriu pasiekiama širdis, pro ją praeinama iki plaučių, lokalizavus trombus jie atsiurbiami. „Gydymo efektyvumas matomas iškart: gerėja deguonies pasisavinimas, stabilizuojasi arterinis kraujospūdis, mažėja dusulys, o taip pat iš karto sumažėja ir mirties rizika. Tuo tarpu skiriant tik medikamentinį gydymą, mirties rizika mažėja iš lėto, o klinikinis efektas pajaučiamas taip pat vėliau, po kelių dienų“, – aiškina dr. R. Ordienė.
Procedūroje, kaip ir visose minimaliai invazinėse kardiologinės operacijose, dalyvauja intervencinis kardiologas, asistuojanti slaugytoja ir laborantas. „Šiai procedūrai pilna anestezija nėra reikalinga, naudojama tik vietinė nejautra“, – sako gydytoja kardiologė.
Procedūra praėjo sklandžiai, pacientė jautėsi gerai, po procedūros jai sumažėjo dusulys, pagerėjo bendra savijauta ir ji galėjo būti iškart perkelta tolesniam stebėjimui į Intensyvios terapijos skyrių. „Iškart po procedūros pajaučiau pagerėjimą, atrodo, kad net akyse pasidarė šviesiau“, – prisimena Vilma.
Po procedūros, pacientas nukreipiamas reguliariai pulmonologo priežiūrai. „Didžiajai daliai pacientų trombai plaučių arterijose ištirpsta ir varginę simptomai išnyksta, kai kuriems pacientams embolijos metu atsiradę simptomai išlieka – 0,1-9,1 proc. atvejų neištirpę trombai sukelia lėtinę tromboembolinę plautinę hipertenziją ir nuvargina dešiniąją širdį, – teigia doc. dr. D. Hoppenot. – Daliai pacientų, kuriuos po plaučių embolijos vargina dusulys, dešinioji širdis nepažeidžiama ir neištirpę trombai sukelia lėtinę tromboembolinę plaučių ligą. Šios diagnozės nustatomos atlikus įvairius tyrimus Kauno klinikų Plautinės hipertenzijos centre.“
„Atlikta trombų atsiurbimo procedūra – labai inovatyvi, atliekama dar ne visose Europos valstybėse. Džiaugiamės galėdami padėti Kauno klinikų pacientams, pasitelkdami pačias moderniausias technologijas. Šiuo metu esame atlikę tris tokias procedūras, visos jos buvo sėkmingos“, – sako dr. R. Ordienė.
Kauno klinikų informacija
