Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Palydovai atskleidė potvynių pamaryje mastą

  • 2024-02-07
  • kaunieciams.lt
  • Gamta, Nelaimės, Visuomenė ir gyvenimas

Potvyniai Pamario krašte nėra naujiena – Lietuvoje nėra kitos tokios reguliariai potvynių veikiamos vietos kaip Nemuno delta. Nors potvyniai Pamario krašte kartojasi kiekvieną pavasarį, vis dėlto dėl staigaus sniego tirpsmo, gausių kritulių, atlydžio periodų ir kitų veiksnių jie vis dažniau kyla ir žiemą. Todėl naudodamiesi palydovo „Sentinel-1“ siunčiamais duomenimis Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geografai Elzė Buslavičiūtė ir doc. Laurynas Jukna nagrinėja jų mastą ir sako, kad tokia informacija praverčia tiek stebint gamtos reiškinių pokyčius, tiek planuojant naujas gyvenvietes.

Ateityje potvynių vis daugės 

Bendras Nemuno deltos plotas – net 930 kvadratinių kilometrų, o didžiausia jos dalis išsidėsčiusi Kaliningrado srityje. Kylantis vanduo apsemia kelius, sodybas, sunkina susisiekimą ir lemia įvairius ekonominius nuostolius pajūrio regione. 2023–2024 m. šaltuoju sezonu Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybėse upės tvino ne vieną kartą – lapkričio viduryje, gruodžio ir sausio pabaigoje. Per šį laikotarpį kelis kartus skelbta ekstremalioji situacija, ne išimtis ir naujausias vandens lygio pakilimas, kai sausio 25 d. Šilutės savivaldybė dalyje savo teritorijų paskelbė ekstremaliąją padėtį dėl labai aukšto vandens lygio.

Tačiau nors įprastai su potvyniais Pamario kraštas susiduria pavasarį, mokslininkai numato, kad keičiantis pasauliniam klimatui jų daugės ir žiemą: su pavojingais ir nuostolius sukeliančiais potvyniais didėjant ekstremalių reiškinių kiekiui, tikėtina, bus susiduriama vis dažniau. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. IPCC) teigia, kad, dėl klimato kaitos stiprėjant liūtims, didės ir potvynių mastas. Lietuvoje ruošiantis tokioms grėsmėms ir įgyvendinant Europos Sąjungoje priimtą Potvynių direktyvą, 2014 m. sudaryti ir vis atnaujinami Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos skaitmeniniai žemėlapiai.

Apskritai Lietuvoje, vandens matavimo stočių duomenimis, dėl šaltuoju metų laiku rečiau susiformuojančios sniego dangos fiksuojama maksimalių pavasario potvynių debitų mažėjimo tendencija, tačiau daugėja potvynių ir poplūdžių žiemos metu. Ateityje, pagal Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamą Potvynių rizikos valdymo planą 2023–2027 m., gali daugėti dėl lietaus sukeltų potvynių ir atskirais metais įvykstančių ekstremalių potvynių.

Vertinant potvynius nepakeičiamas įrankis – palydovinė informacija 

Kadangi potvynių teritorijas dažnai sunku pasiekti, vertindami potvynių mastą geografai pasitelkia ne tik antžeminius, bet ir palydovinius duomenis. Vanduo – savo savybėmis išskirtinė medžiaga, todėl vandens apsemtiems paviršiams stebėti sukurta įvairių metodų. Skystas vanduo gerai sugeria 700–1100 nanometrų dažnio artimuosius infraraudonuosius spindulius (NIR). Kadangi NIR spinduliuotė sugeriama vandens, tik nedidelė jos dalis yra išspinduliuojama arba atspindima atgal į kosmosą. Todėl, jei palydovo jutiklis užfiksuoja žemas NIR atspindžio reikšmes, tai gali reikšti, kad fiksuojamas vandens paviršius. Remiantis šia ir kitomis spinduliuotės sugėrimo savybėmis, optinių palydovinių tyrimų srityje sukurta įvairų indeksų, kurie padeda išskirti vandens telkinius arba apsemtas teritorijas. Vis dėlto optiniai jutikliai turi kelis trūkumus – pavyzdžiui, jie negali suteikti jokios informacijos apie paviršių, jei tuo metu debesuota arba jei vanduo apsėmęs tankų mišką, o tai dažnas atvejis Lietuvos sąlygomis.

Tokiose situacijose į pagalbą pasitelkiami mikrobangų duomenys, nes mikrobangos gali prasiskverbti pro debesis. Vandens nustatymo principas čia remiasi ne molekulių sugerties, bet labiau fizikinėmis atspindžio taisyklėmis. Kadangi vandens paviršius yra lygus, mikrobangos, skleidžiamos palydovo, į jį atsimuša tarsi į veidrodį ir yra nukreipiamos kita kryptimi nuo palydovo jutiklio. Todėl palydovas neužfiksuoja jokio sugrįžtančio atspindžio, o atgalinės sklaidos reikšmės yra labai žemos.

Pavyzdžiui, lyginant Europos kosmoso agentūros palydovo „Sentinel-1“ mikrobangų vaizdus iš Kartenos apylinkių gruodžio viduryje ir gruodžio pabaigoje, kai vandens lygis buvo pakilęs, galima pamatyti, kad aplink Minijos upę išryškėja juodos spalvos teritorijos, kurios aiškiai rodo itin žemas atspindžio reikšmes, t. y. vandens paviršių.

(1. pav.)

Remiantis šiais duomenimis galima nustatyti, kokį plotą užima pakilęs vanduo, kokioms infrastruktūroms keliamas pavojus, kada vanduo pradeda slūgti. Pavyzdžiui, šalia Priekulės sausio 26 d. palydovų vaizduose matomos dėl pakilusio vandens lygio apsemtos mėlynai pažymėtos kelio Šilutė–Priekulė (KK141) atkarpos. Išskirti mėlyni arealai rodo tas vietas, kuriose mikrobangų atspindžio reikšmės potvynio metu buvo mažesnės, palyginti su sausio 19 d. reikšmėmis prieš vandens pakilimą. Šis vizualinis metodas, kai derinami kelių datų vaizdai juos sudedant į mums įprastą RGB (raudonos, žalios ir mėlynos) vaizdą, yra vienas iš paprasčiausių būdų vandens lygio svyravimų dinamikai stebėti. Pasak geografų, toks skaičiavimas svarbus ne tik norint fiksuoti duomenis, bet ir planuojant gyvenvietes, infrastruktūrą ar teikiant pagalbą.

(2. pav.)

Iš viso per paskutinį žymesnį vandens lygio pakilimą Šilutės rajono savivaldybėje iki sausio 26 d. buvo apsemta beveik 13 tūkstančių hektarų ploto. Europos kosmoso agentūros palydovų vaizdai leidžia stebėti, kaip dinamiškai keitėsi apsemtų (nuotraukose – juodų) teritorijų plotas Nemuno deltoje ir Šilutės apylinkėse nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. sausio pabaigos: ryškiausiai apsemiama dalis aplink Žalgirių mišką, kur patvinsta Atmatos upė.

(3. pav.)

Geografai, naudodamiesi „Sentinel-1“ palydoviniais duomenimis, gali efektyviai įvertinti ekstremalių potvynių ir poplūdžių mastą, geriau planuoti rizikos teritorijose esančias gyvenvietes ir veiklas. Pavyzdžiui, naudojantis jau minėtais mikrobangų duomenimis, sparčiai įvertintas dėl Chersono užtvankos griūties kilusio potvynio mastas, taip pat pražūtingų ciklonų, tokių kaip 2019 m. Afrikos pietus užklupusio Idai, sukeltų potvynių žala, taigi šio pobūdžio duomenys yra svarbūs tiek Lietuvoje, tiek kituose regionuose vykstantiems didesnio masto ekstremaliems reiškiniams vertinti.

Vilniaus universiteto informacija ir nuotr.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Plaukikai gerina rekordus

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno klinikose Aleksandrui padėjo grįžti į gyvenimą

Futbolo kamuolys

Ar Iranas reikalingas Pasaulio futbolo čempionate?

Minimalizmas ar maksimalizmas: koks namų dizainas dominuos šiemet?

R. Juknevičienė siūlo atmesti LRT įstatymo pataisas

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Ar žinojote, kad tik 3–10% suaugusių žmonių reguliariai treniruoja raumenų jėgą?

Ką kam žada žvaigždės?

Kvietimas į popietę Aleksui Stanislovaičiui atminti

Latvija savarankiškai gamins šaudmenis

Romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“ sujungė regionus

Blokuota 7,5 mln. bandymų priekabiauti prie vaikų

NATO naikintuvai keturis kartus kilo dėl rusų

Vyksta atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas

Teismas priėmė „Nemuno aušros“ skundą

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Plaukikai gerina rekordus

2026-04-25

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

2026-04-25
naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

2026-04-25

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-25

Kauno klinikose Aleksandrui padėjo grįžti į gyvenimą

2026-04-24
Futbolo kamuolys

Ar Iranas reikalingas Pasaulio futbolo čempionate?

2026-04-24

Minimalizmas ar maksimalizmas: koks namų dizainas dominuos šiemet?

2026-04-24

R. Juknevičienė siūlo atmesti LRT įstatymo pataisas

2026-04-24

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

2026-04-24

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

2026-04-24
Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

2026-04-24

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

2026-04-23

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

2026-04-23

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

2026-04-23

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

2026-04-23

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

2026-04-23

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

2026-04-23

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

2026-04-23
Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

2026-04-23

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-23

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

2026-04-22

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

2026-04-22
Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

2026-04-22

Sukčiai veikia VMI vardu

2026-04-22

Rusija moko prieš VPN

2026-04-22
Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

2026-04-22

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

2026-04-22

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-22

Ekonominis karas tęsiasi

2026-04-22

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

2026-04-22

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos