Lietuvos žurnalistų draugija įteikė svarbiausią metų premiją ir įsteigė stipendiją

Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) teikiama Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ šįkart skirta ir įteikta leidyklos „Kalendorius“ steigėjui ir vadovui, istorikui Aurelijui Noruševičiui. Šalia to LŽD steigia dar vieną premiją – studentams.

Premija laureataui skirta „už pilietinę ir istorinę publicistiką, vaisingą leidybinį ir kultūrinį edukacinį darbą su jaunimu, už svarų indėlį Lietuvos žurnalistų draugijos veikloje“.

Premija A. Noruševičiui skiriama už pilietinę ir istorinę publicistiką, vaisingą  leidybinį ir kultūrinį edukacinį darbą su jaunimu, už svarų indėlį LŽD veikloje.

1960 m. nuotraukoje A. Noruševičius su mama Antanina, grįžusia iš Sibiro ir broliu. Šeima apsigyveno Šilutėje, nes neturėjo teisės įsikurti didesniuose Lietuvos miestuose.

Noruševičius 1946 m. spalį gimė Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (dab. Kauno tardymo izoliatoriuje), kur už ryšius su partizanais buvo kalinama jo mama Antanina Kliknaitė. Jo tėtis – buvęs jūreivis Stanislovas Naruševičius, kuris neilgai trukus po šeimos sukūrimo išėjo į mišką pas partizanus, o jo žmona Antanina tapo partizanų talkininke. 1948 m. partizanas Stanislovas Naruševičius-Jūreivis žuvo su partizanų grupe, kuriai vadovavo. Jis taip ir nespėjo pamatyti savo sūnaus Aurelijaus.

Partizano žmona Antanina Naruševičienė 1947 m. buvo dešimtmečiui išsiųsta kalėti į Sibiro lagerius. Aurelijų augino kelios mamos.

Dar 2017 m. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Aurelijui Noruševičiui įteikė Kultūros ministerijos premiją.

1995 m. A. Noruševičius įsteigė leidyklą „Kalendorius“, sudarė unikalų Vardų kalendorių, 2007 m. jis išleido pirmąją knygą „Lietuvos vaikų pasakos“, kurioje sudėtos vaikų parašytos istorijos. 2022 m. A. Noruševičius išleido knygą „Ką papasakočiau Tėčiui“. Knygoje autorius aprašo, ką teko išgyventi jo artimiausiems žmonėms ir jam, per okupantų užgrobimą – trėmimus, žudynes, prievartavimus, plėšimus, pavertimą vergais, išdraskytas šeimas, nekaltųjų įkalinimą, melo, skundimų, išdavysčių skatinimą, skurdo, neteisybės įteisinimą ir t.t.”

***

Iš premijos istorijos

Premija, pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, įsteigta 1998 m. tuometinės LŽD Centro valdybos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva, siekiant pagerbti diplomato ir politiko Stasio Lozoraičio atminimą.

Laureatų gretose – profesionalūs žurnalistai ir iškilios asmenybės: Nijolė Baužytė, Vaidotas Žukas, Vaclovas Aliulis, Julius Sasnauskas, Kazys Požėra, Marytė Kontrimaitė, Antanas Seikalis, Vitalijus Karakorskis, Liudas Mažylis, Marija Šaknienė, Sigitas Tamkevičius, Gražina Viktorija Petrošienė ir kiti. 2020-ųjų laureatas – Juozas Vercinkevičius. Už 2021-uosius nuspręsta premijos neskirti. 2022 m. laureatė – žurnalistė, knygų redaktorė Regina Pupalaigytė.

Ilgametis šios premijos mecenatas yra Seimo narys Kazys Starkevičius su šeima.

LŽD inf.

***

Premijos mecenato žodis

Seimo narys, ūkininkas Kazys Styarkevičius savo Facebook paskyroje rašo:

Šiandien su žmona Rasa pratęsėme ilgametę mūsų šeimos tradiciją. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune pasveikinome ir už viso gyvenimo veiklą Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ apdovanojome Lietuvos žurnalistų draugijos narį, leidyklos „Kalendorius“ steigėją ir vadovą, ūkininką ir istoriką Aurelijų Antaną Noruševičių.

2024-uosius LR Seimas dedikavo diplomatams Lozoraičiams, o gerb. A. Noruševičius tapo 25-uoju premijos laureatu.

Gražus ir šiltas vakaras. Iš visos Lietuvos suvažiavę kolegos, draugai, šeimos nariai, vienas per kitą veržėsi pasisakyti, pasveikinti laureatą, o ir pats redaktorius turėjo ką papasakoti – linksmai kiekvieną sveikintoją pristatė, pats visus sveikino ir apdovanojo, niekas tuščiomis neišėjo, visi knygų gavome.

Gimė A. Noruševičius 1946 m. spalį Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, kur už ryšius su partizanais buvo kalinama jo mama Antanina Kliknaitė. Jo tėtis – buvęs jūreivis Stanislovas Naruševičius, kuris vos sukūręs šeimą, išėjo į mišką pas partizanus, o žmona Antanina tapo partizanų talkininke. 1948 m. partizanas Stanislovas Naruševičius-Jūreivis žuvo su partizanų grupe, kuriai vadovavo. Jis taip ir nespėjo pamatyti savo sūnaus Aurelijaus. Antanina Naruševičienė 1947 m. buvo dešimtmečiui išsiųsta kalėti į Sibiro lagerius.

Aurelijų augino kelios mamos.1995 m. A. Noruševičius įsteigė leidyklą „Kalendorius“, sudarė unikalų Vardų kalendorių, 2007 m. jis išleido pirmąją knygą „Lietuvos vaikų pasakos“, kurioje sudėtos vaikų parašytos istorijos. 2022 m. A. Noruševičius išleido knygą „Ką papasakočiau Tėčiui“.„Pykit – nepykit… O aš visą gautą Vilties prezidento premiją paaukosiu Ukrainos kovotojams“, – tarė laureatas. Na, o mes jau supratome – Aurelijus žodžio žmogus.

***

LŽD praneša steigianti dar ir stipendiją:

Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) įsteigia kasmetinę Kazio Lozoraičio vardo stipendiją žurnalistikos srityje studijuojantiems Lietuvos studentams. Ši stipendija įsteigiama su maloniu ponios Dainos Lozoraitis – šviesaus atminimo Kazio ir Giovannos Lozoraičių dukros – sutikimu; taip pat – pradedant minėti 2024-uosius, LR Seimo paskelbtus Lozoraičių šeimos metais.

Stipendijos tikslas – remti gabius žurnalistikos studentus ir skatinti sąžiningą bei drąsų žurnalistinį darbą, puoselėjantį pagarbą asmens orumui ir laisvų bei atsakingų žmonių visuomenės stiprinimą.

Stipendijos kandidatai: prašymą gali teikti kiekvienas žurnalistikos srityje Lietuvoje studijuojantis studentas arba siūlyti savo kolegą.

Lietuvos žurnalistų draugija norintiems gauti vardinę stipendiją kasmet skelbia teminį konkursą.

Konkurso reikalavimai: 

1. Motyvacinis laiškas, kuriame argumentuojama, kodėl studentas pretenduoja arba yra siūlomas gauti stipendiją. Laiške taip pat nurodoma: asmuo, universitetas, studijų programa, kontaktiniai duomenys.
2. Pažyma, kad pretenduojantis arba siūlomas gauti stipendiją asmuo šiuo metu yra universiteto studentas žurnalistikos srityje.
3. Laisvos formos esė pagal tų metų LŽD pasiūlytą temą arba publikuotas kūrybinio darbo pavyzdys bet kokia forma (tekstine, garsine, vaizdo; pateikti el. paštu: zurnalistu.draugija@gmail.com). Prašymai/teikimai priimami iki balandžio 1 d.

Konkurso temos paskelbimo ir stipendijos įteikimo laikas: Kazys Lozoraitis didžiąją savo gyvenimo dalį tarnavo Vatikano radijui, Apaštalų Sostui ir Lietuvos Respublikai, todėl renkantis šias datas atsižvelgta į Lietuvos valstybei ir Romos katalikams reikšmingas datas:

1. Stipendijos konkurso tema paskelbiama sausį – tarp Sausio 13-sios, kai Lietuva apgynė ne tik savo valstybingumą, bet ir žodžio bei spaudos laisvę, ir sausio 24-osios – kai Katalikų Bažnyčia švenčia žurnalistų dangiškojo globėjo Šv. Pranciškaus Salezo liturginę šventę;
2. Stipendija įteikiama gegužę – tarp Pasaulinės spaudos laisvės (minimos gegužės 3 d.), Lietuvoje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos (švenčiamos gegužės 7 d.), ir Katalikų Bažnyčioje per Šeštines (dažniausiai gegužę) švenčiant Pasaulinę visuomenės komunikavimo dieną (šįmet ji bus gegužės 12-ąją).

Stipendijos suma: šiuo metu numatyta 3000 (trijų tūkstančių) eurų. Lėšos stipendijai skiriamos rėmėjų – privačių ir/ar juridinių asmenų (rėmėjai nelemia, kas gauna stipendiją). Stipendija yra vienkartinė, tam pačiam asmeniui skiriama vieną kartą; ji gali būti paskirta keliems asmenims.

Vertintojai: paraiškas svarstys Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdybos sudaryta stipendijų skyrimo komisija, kuri išrinks ir konkurso laimėtojus. Stipendijos laimėtoją komisija patvirtina jos narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą̨ priima posėdžio pirmininkas. Komisijos nariams už tai nėra papildomai atlyginama.

Šių, 2024-ųjų, metų tema: Lozoraičių šeimos pėdsakai Lietuvos istorijoje ir šiandienoje.

Išsamiau – žr. www.lzdraugija.lt 

KAZYS LOZORAITIS (1929 07 23 – 2007 08 13) – žymus Lietuvos diplomatas, žurnalistas. Romos La Sapienza universitete studijavo žurnalistiką. Vėliau dirbo Italijos bei Vatikano radijuose. Aktyviai dalyvavo Italijos lietuvių visuomeninėje veikloje. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Kazys Lozoraitis tapo pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotu ambasadoriumi prie Šventojo Sosto, vėliau ir prie Maltos ordino. Gyvenimo pabaigoje Kazys Lozoraitis Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai perdavė daugiau kaip 17 000 vienetų spaudinių ir archyvinių dokumentų rinkinių, kurie perduoti saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Kazys Lozoraitis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu, Silvestro ordino kavalierius.