Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda sekmadienį dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo minėjimo iškilmėse – Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir sukilimo vadų ir dalyvių pagerbimo ceremonijoje Senosiose Rasų kapinėse.
„Su didžiausia pagarba prisimename sukilimo vadus ir dalyvius, kurie pasipriešino okupacinei Rusijos imperijos valdžiai, jausdami, kad privalo būti laisvi. Laisvi savo apsisprendimo akimirką. Laisvi amžinybėje“, – sakė šalies vadovas Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje 2019 m. buvo iškilmingai perlaidoti ant Gedimino kalno surastų sukilimo vadų ir dalyvių palaikai.
Prezidentas pasidžiaugė, kad Seimas praėjusių metų rudenį pritarė jo iniciatyvai paskelbti Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios datą – atmintina diena.
„Kiekvienas toks istorinės atminties elementas – neįkainojama atrama mūsų šaliai, kuriai geografija ir istorija lėmė nuolat būti egzistencinėje įtampoje. Kuo daugiau žinome apie praeityje Lietuvai tekusius išbandymus, tuo atsparesni esame“, – sakė šalies vadovas.
Pasak Prezidento, pastarųjų metų Rusijos veiksmai, tokie kaip pradėtas žiaurus karas prieš Ukrainą ir pastangos ištrinti Baltarusijos valstybingumo likučius bei klastoti istoriją, taip teršiant ir niekinant daugelio savo aukų atminimą, tik dar labiau išryškina istorinę 1863–1864 m. laisvės kovų, kaip vieno ryškiausių pasipriešinimo tironijai pavyzdžių, reikšmę.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad perspėjimo signalu apie Rusijos užmačias tapo neseniai Kaliningrade atidengtas paminklas 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje malšintojui, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui–Korikui – tiksli carinės okupacijos laikotarpiu Vilniuje stovėjusios statulos kopija.
„Šiandien neturime erdvės klysti. Neturime teisės būti silpni, tuščiai dvejoti, išsižadėti laiko patikrintos bendrystės. Nuo mūsų gebėjimo atsispirti naujoms imperinio mąstymo ir elgesio apraiškoms priklauso ne tik Lietuvos, bet ir viso mūsų regiono, Europos, o gal ir viso pasaulio likimas“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas išreiškė dėkingumą Lenkijos Prezidentui A. Dudai už ilgalaikį bendradarbiavimą puoselėjant istorinę atmintį, taip pat pabrėžė, kad Lietuva kartu su Lenkija ir toliau turi visomis išgalėmis remti su Rusija kovojančią Ukrainą bei remti Baltarusijos pilietinę visuomenę.
Prezidentas paragino Lietuvos žmones ir kitas tautas, kurioms brangus 1863–1864 m. sukilimo atminimas, toliau tęsti kovą už laisvę ir rodyti pavyzdį Europai bei visam laisvajam pasauliui.
Iškilmingoje ceremonijoje Senųjų Rasų kapinių koplyčioje oficialias kalbas taip pat sakė Lenkijos Prezidentas A. Duda, Ukrainos ambasadorius Petro Bešta ir Baltarusijos demokratinių jėgų lyderė Sviatlana Cichanouskaja. 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimą pagerbė Vyriausybės ir Seimo nariai, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, užsienio valstybių diplomatinių misijų Lietuvoje vadovai.
