Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie pareigą ginti šalį ir tai, kaip kitos valstybės sprendžia šį, aštriu tampantį klausimą. Lietuva ruošia nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos reformą, kurios kai kurie elementai yra panašūs į tuos, kuriuos taiko ir naujausia NATO narė – Suomija.
Lietuvoje reformuojant sistemą norima visiškai atsisakyti tarnybos atidėjimo išimčių studentams. Tikimasi, kad įgyvendinus reformą jaunuoliai į karinę tarnybą bus pašaukti sulaukę 18 metų, o paskutinėje mokyklos klasėje galės pasitikrinti sveikatą ir sužinoti, ar bus šaukiami į tarnybą.
Tikimasi, kad ši reforma leis iki 2030-ųjų Lietuvoje pasiekti apie 47 tūkst. aktyvaus rezervo karių atžymą, nes rezervas – svarbi kiekvienos kariuomenės strateginio plano dalis. Reforma siekiama padidinti bendrą Lietuvos kariuomenės karių skaičių, pritraukti naują personalą ir išlaikyti profesinėje karo tarnyboje jau esančius žmonės.
Kiekvienas pilietis privalo dalyvauti arba padėti krašto gynyboje
Naujausia NATO narė ir mūsų šiaurės kaimynė Suomija į privalomąją karo tarnybą jaunuolius šaukia jau seniai. Jauni vyrai Suomijoje privalo atlikti karinę tarnybą, o jaunos moterys gali rinktis, savanoriškai tarnauti tėvynei.
Suomių pareiga ginti savo šalį nurodyta Suomijos Konstitucijos 127 skirsnyje, kuris prasideda taip: „Kiekvienas Suomijos pilietis privalo dalyvauti arba padėti krašto gynyboje“.
Suomijos privalomosios karinės tarnybos įstatymas, dar žinomas kaip Karo prievolės įstatymas, tai patikslina: „Kiekvienas Suomijos pilietis vyras, nuo 18 metų iki 60 metų, privalo atlikti karinę tarnybą, jei nenumatyta kitaip“.
Suomijoje vyrai yra arba aktyvioje tarnyboje arba rezerve, arba pagalbiniame rezerve. Aktyvi karinė tarnyba atliekama 19–20 metų amžiaus. Ypatingais atvejais į tarnybą vyrai ateina nuo 18 iki 29 metų.
Tarnyba Suomijos gynybos pajėgose yra tik vienas iš būdų atlikti pareigą tėvynei, tačiau didžioji dalis suomių vyrų eina būtent šiuo kariniu keliu. Todėl dauguma kiekvienos kartos suomių vyrų praleidžia daug laiko mokydamiesi praktinių karinių įgūdžių.
Visi vyrai, kuriems sukanka 18 metų, tais pačiais metais dalyvauja privalomosios karinės tarnybos šaukime. Kvietimo metu tikrinamas šauktinių tinkamumas tarnybai. Jei karo prievolininkas netinkamas tarnybai dėl sveikatos, jis atleidžiamas nuo taikos meto karo tarnybos. Karo prievolininkas taip pat gali prašyti atidėti jo tarnybą, bet tam reikia svarios priežasties. Jauniems suomiams tarnyba gali būti atidėta medicininės negalios atveju.
Jei žmogus nenori tarnauti kariuomenėje, jis gali rinktis civilinę tarnybą. Yra ir kitas kelias – tai visiškas atsisakymas dalyvauti procese – už tokį pasirinkimą baudžiama laisvės atėmimo bausme iki 173 dienų arba beveik puse metų nelaisvės.
Nekarinė tarnyba, etinės ir religinės išimtys, atmetimai dėl sveikatos yra gana reti, todėl daugiau kaip 70 procentų Suomijos vyrų, sulaukusių šaukimo amžiaus, kasmet atlieka karinę tarnybą.
Priklausomai nuo karinių apmokymų sudėtingumo, karo tarnyba Suomijoje gali trukti 165 (apie pusę metų), 255 (apie 8 mėnesius) arba 347 (beveik metus) dienas. Nekarinė tarnyba trunka 347 dienas.
Mažinama socialinė atskirtis ir kuriama patikima karinė jėga
Karo tarnyba suteikia šauktiniams ne tik kokybišką karinį parengimą ir leidžia panaudoti savo ankstesnius įgūdžius ir žinias atliekant tarnybos pareigas. Suomijoje šaukimas į karinę tarnybą yra socialiai svarbūs įvykis, kuriuo taip pat norima pasiekti visą šalies jaunimą ir padėti išvengti socialinės atskirties.
Baigę karinę tarnybą, suomių vyrai patenka į rezervą. Eiliniai lieka rezerve, kol jiems sukanka 50 metų, per buvimą rezerve laiką nuo 80 ar 150 dienų jie turės skirti savo karinės kvalifikacijos kėlimui, mokymams. Pareigūnai ir puskarininkiai lieka atsargoje iki jiems sukanka 60 metų, per tą laiką jie 200 dienų privalės skirti kariniams mokymams ir kvalifikacijos kėlimui, pratyboms. Visi 18-60 metų suomių vyrai priklauso pagalbiniam rezervui.
Karo prievolė tarp NATO narių nėra itin dažna. Tik Danija, Estija ir Graikija turi panašias šaukimo į karo tarnybą sąlygas, kaip naujoji sąjungininkė Suomija.
Nors Karo prievolės įstatymas neįpareigoja suomių moterų stoti į kariuomenę, nuo 1995 m. suomių moterys turi galimybę savanoriškai tarnauti Suomijos gynybos pajėgose. Moterys turi tokius pačius tarnybos reikalavimus ir išsilavinimą, kaip ir vyrai. Tokios pat sąlygos galioja ir kalbant apie vadovų mokymą bei karinės karjeros perspektyvas.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius karinė tarnyba pamažu išpopuliarėjo ir Suomijos moterų tarpe, o bendra moterų įdarbinimo kariuomenėje tendencija didėjo. Pirmaisiais metais, kai moterims buvo leista tarnauti, suomės pateikė apie 800 prašymų, bet štai 2023 m. sausio mėn. jų jau buvo 1258.
Pajėgių vienetų ir didelio rezervo, sukurto pagal Suomijos bendrojo šaukimo modelį, dėka Suomija turi patikimą karinę jėgą, kuri veikia kaip atgrasymas. Be privalomosios karo tarnybos nebūtų ir patikimos krašto apsaugos, atgrasymo nuo bet kokio galimo agresoriaus. Karo prievolė kuria ir palaiko aukštą gynybos pajėgų parengtį bei rengia šauktinius kariniam rezervui. Šios tarnybos dėka Suomijoje yra pakankamai resursų, kad kariuomenė, karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos galėtų efektyviai veikti krizinėje ar karo situacijoje. Karo prievolė, pačių suomiu manymu, yra ekonomiškas būdas sukurti didelį ir pajėgų karinį rezervą.
Tiesa, karo prievolė, mokymai, kuriuos gauna šauktiniai atėję į tarnybą, bėgant laikui keičiasi. Mokymo sistema nuolat tobulinama, kad atitiktų besikeičiančius gynybos pajėgų reikalavimus ir poreikius.
Remiantis Suomijos gynybos ministerijos užsakyta apklausa, suomių noras ginti šalį pernai pasiekė istorines aukštumas – 83 proc. apklaustųjų pasakė, kad šalį gintų ginklu. Panašūs 85 proc. respondentų teigiamai vertino Suomijos norą stoti į NATO. Visuomenės parama privalomajai karo tarnybai taip pat yra rekordinė: 82 proc. suomių pritaria, kad tarnauti tėvynei – jų pareiga.
Parengta pagal Suomijos gynybos ministerijos informaciją.
Suomijos gynybos ministerijos nuotrauka.