Nors pastarojo šimtmečio technologinis atradimas – dirbtinis intelektas (DI) – vis labiau veržiasi į mūsų kasdienybę, o įvairius jo taikymo metodus jau spėta išbandyti ne vienoje mokslo ir verslo srityje, jį vis dar supa daugybė mitų ir baimių. Prognozuojama, jog DI pakeis dalį darbo pozicijų, o gebėjimas pasitelkti jį atliekant užduotis darbo aplinkoje daugeliui taps būtinybe, siekiant išlikti paklausiais specialistais. Kokios žinios taps būtinybe? Ir ar DI taikymas pakeis Lietuvos švietimo sistemą?
Pirmaujančios skaitmeninės transformacijos paslaugų ir produktų inžinerijos įmonės „EPAM“ generalinis direktorius Lietuvoje Linas Grinevičius sako, jog nepaisant pastarojo diskurso, supančio DI bei jo taikymą mūsų gyvenimuose, ši technologija nėra naujovė.
Pagrindinis šio amžiaus išskirtinumas DI taikyme – paprasti vartojai gali tiesiogiai kreiptis į DI bei prašyti atlikti tam tikras užduotis. Dėl plačiai paplitusios technologijos, pastaruoju metu pastebima tendencija: verslai ieško specialistų, gebančių naudotis daugeliui vartotojų prieinamomis DI sistemomis, kaip „Grammarly“, „ChatGPT“, ar „TextFX“. Tačiau L. Grinevičiaus teigimu, nors šie reikalavimai priklauso nuo individualių įmonių poreikių, bene kiekvienas pirmuosius žingsnius darbo rinkoje žengiantis specialistas turėtų būti susipažinęs su populiariaisiais DI įrankiais.
„Šiandien IT rinka išgyvena dar vieną technologinę transformaciją, o žinios ir patirtis dirbtinio intelekto įrankių srityje iš pageidaujamų įgūdžių tampa būtinais. Dirbtinis intelektas gali ne tik padėti inžinieriams greičiau ir efektyviau atlikti užduotis; mūsų klientai kreipiasi į mus dėl sudėtingų sprendimų kūrimo, kurie apima dirbtinį intelektą ar jo elementus. Todėl įmonės investuoja į savo darbuotojų mokymus tiek įmonės viduje, tiek rinkos sąlygomis. Pavyzdžiui, mes nuolat atnaujiname savo nemokamų mokymų programas, kad jas baigę specialistai išmanytų šias priemones ir mokėtų su jomis dirbti“, – sako vieno iš pagrindinių „KTU WANTed karjeros dienų 2023“ parnerių, „EPAM“, generalinis direktorius Lietuvoje.
Nepaisant to, L. Grinevičius teigia, jog DI nėra vienintelė technologija, su kuria šiuolaikiniai specialistai turėtų būti susipažinę. Specialistai turėtų gebėti naudotis, pavyzdžiui, debesijos technologijomis, be kurių DI nebūtų.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros mokslininkas prof. Rytis Maskeliūnas jam pritaria ir papildo, jog tobulėjant DI, tam tikros kompetencijos ir žinių sritys jau atlieka lemiamą vaidmenį formuojant informacinių technologijų (IT) specialistų karjeros kelią.
„Šiandien jau ne tik mokslininkai, bet ir paprasti IT specialistai privalo gerai suprasti pagrindinius DI principus ir mechanizmus. Tai apima ne tik gebėjimą naudotis DI priemonėmis, suprasti mašininio mokymosi algoritmus ir metodus, bet ir suvokti etines, teisines ir visuomenines dirbtinio intelekto taikymo pasekmes. Įvairiose, iš pažiūros tiesiogiai nesusijusiose, srityse, pagrindiniais įgūdžiais tapo mokėjimas valdyti ir interpretuoti didelius duomenų rinkinius, kuriems taip pat naudojamas DI“, – teigia ekspertas.
Ateityje augs DI taikytojų poreikis
Daugiausiai dėmesio diskusijose apie DI ir darbo rinką yra skiriama visuomenės baimei, jog technologija pakeis darbuotojų poreikį, tačiau R. Maskeliūnas teigia, jog svarbu pažvelgti ir kitu kampu – dažnai pamirštama, jog technologinė pažanga skatina ir naujų profesijų atsiradimą.
„Ateityje DI pagalbininkų poreikis augs, nes DI dar efektyviau bendradarbiaus su žmonėmis, kad padidintų produktyvumą, kūrybiškumą ir problemų sprendimą įvairiose srityse – nuo sveikatos priežiūros iki kūrybinių menų. To užuomazgas jau matome „ChatGPT“ taikymuose“, – pasakoja KTU mokslininkas.
Ekspertas prognozuoja, kad toliau tobulės ir paaiškinamasis DI (angl. Explainable artificial intelligence (XAI), nes didės DI sistemų skaidraus ir suprantamo sprendimų paaiškinimo poreikis. Mokslininkai ir specialistai sieks, kad DI taptų atsakingesnis, etiškai teisingesnis ir suprantamesnis žmonėms.
Nors daugelis būsimų DI taikymų vis dar atrodo kaip iš mokslinės fantastikos filmų, R. Maskeliūnas vardija, jog ši technologija lems proveržį vaistų išradimo, kriptografijos, personalizuotos sveikatos apsaugos, kibernetinio saugumo ir kitose srityse. DI sistemas kuriantys inžinieriai, jas prižiūrintys operatoriai, įrankius tobulinantys duomenų analitikai ar jas valdantys turinio kūrėjai jau dabar yra labai paklausūs, todėl galima tik spėlioti, kokių specialybių prireiks po 10 metų.
„DI sritis yra labai dinamiška, joje nuolat atsiranda naujovių. Specialistams svarbu nusiteikti nuolat mokytis ir prisitaikyti, siekiant neatsilikti nuo besikeičiančių technologijų“, – sako R. Maskeliūnas.
DI žinios – ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio atsakomybė
Kartu su besikeičiančiomis technologijomis atsiranda ir ateities specialistų ugdymo poreikis – kokiais būdais reikėtų lavinti šias kompetencijas? Pasak „EPAM“ generalinio direktoriaus Lietuvoje, atsakomybė krenta ne tik ant pačio darbuotojo, bet ir darbdavio pečių.
„Mes visiems savo darbuotojams siūlome įvairiausius kursus, kad specialistai galėtų praplėsti savo žinias. Nemanau, kad kiekvienas darbuotojas turi mokėti viską, tačiau privalo turėti pagrindinius gebėjimus bei šalia jų žinoti, kaip reikia dirbti su vienomis ar kitomis technologijomis. Juk su jomis ateityje specialistas tikrai susidurs“, – teigia vieno iš pagrindinių „KTU WANTed karjeros dienų 2023“, vyksiančių spalio 19 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, partnerių atstovas.
Paradoksalu, bet ir pačios technologijos gali padėti tobulinti žinias apie rinkoje taikomas naujoves: įmonė „EPAM“ naudoja dirbtinį intelektą ir didžiuosius duomenis savo vidinėse sistemose. Pavyzdžiui, įmonės taikoma programa padeda darbuotojams pasirinkti reikiamus mokymus arba suplanuoti savo karjeros kelią ir reikalingas žinias bei veiksmus žvelgiant iš specialisto perspektyvos
Tačiau prieš pradedant domėtis sudėtingomis technologijomis, L. Grinevičiaus teigimu, turėtume pasirūpinti pamatinėmis žiniomis – išsilavinimu.
„Nors ne visi moksleiviai taps programuotojais ir ne kiekvienam bus įdomu lankyti robotų kūrimo būrelius, pagrindinių DI žinių tikrai turėtų būti mokoma ir mokyklose. Tačiau svarbu nepamiršti ir kitų dalykų – DI, mašininis mokymasis ar visos debesijos technologijos nebuvo sukurtos be matematikos, fizikos, mokėjimo teisingai, be klaidų kalbėti ar rašyti užsienio kalba. Jei jaunieji specialistai šių pagrindų neturės, vardu ar pats DI galės tobulėti“, – prognozuoja ekspertas.
Pasak L. Grinevičiaus, interneto amžiuje mus supa didelis kiekis informacijos, kurią galima rasti vos įvedus atitinkamą raktažodį į paiešką, todėl mokymosi tikslas taip pat turėtų būti ne vien žinių bagažas, bet gebėjimas ieškoti informacijos ir ją tinkamai pritaikyti: „Manau, kad ir aukštojo mokslo pagrindinis tikslas yra padėti lavinti žmogaus smegenis taip, jog šis suvoktų, kaip įvairias žinias būtų galima panaudoti – išmokyti žmogų mokytis.“
Pasikalbėti su „EPAM“ atstovais apie karjeros galimybes bus galima jau spalio 19 dieną, didžiausiame Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginyje „KTU WANTed karjeros dienos 2023“.
KTU informacija.
