Lietuvos ekonomika formaliai paniro į recesiją – Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 2,5 proc. Tačiau „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos ekonomika šiuo metu patiria K raidės formos recesiją, kurią taikliai apibūdina toks sakinys: „kam krizė, o kam – ne“.
Trečiadienį pristatydamas šalies ekonomikos apžvalgą, Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika traukiasi jau antrą ketvirtį iš eilės, tačiau ne visi jaučia atėjusią recesiją.
„Ar krizė beldžiasi į duris? Šį kartą Lietuvos ekonomiką į recesiją nutempė pagrindiniu ekonomikos varikliu 2019–2022 metais buvęs pramonės sektorius, sudaręs pusę 8,1 proc. siekusio laikotarpio augimo, tačiau daugelyje kitų ekonomikos sektorių situacija nėra bloga“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Jis atkreipė dėmesį, kad ir pats pramonės sektorius nėra vienalytis: labiausiai susitraukė energijos kainoms jautrus chemijos bei nuo atvėsusios būsto rinkos priklausomi baldų ir medienos gaminių sektoriai, bet aukštą pridėtinę vertę kuriantys inžinerinės pramonės ir transporto priemonių gamybos sektoriai toliau auga.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad nedarbo lygis išlieka žemas (8,3 proc.), o darbo užmokestis tebeauga sparčiai (13,3 proc.), tad sumažėjus infliacijai vėl pradėjo didėti gyventojų perkamoji galia.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje gegužę siekė minus 1,3 ir buvo geriausias visoje Europos Sąjungoje (ES). Tai yra gera žinia vidaus vartojimui. Anot Ž. Maurico, teigiami lūkesčiai palaiko ir būsto rinką, kurioje kainos, nepaisant išaugusių palūkanų normų, išlieka stabilios. Prie to prisideda ir rekordiškai išaugęs Lietuvos gyventojų skaičius, kurį lėmė teigiamas tarptautinės migracijos balansas – pernai į Lietuvą 72 tūkst. daugiau žmonių atvyko nei išvyko.
Tačiau Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos padangę temdo trys didelės grėsmės: Rusijos karinės invazijos į Ukrainą padariniai, griežtėjanti pinigų politika euro zonoje ir kitose pasaulio šalyse bei augantis politinis neapibrėžtumas Lietuvoje.
„Džiugu, kad Rusijai nepavyko sušaldyti Europos – energetikos išteklių kainos gerokai sumažėjo, o tai yra ypač gera žinia nuo naftos, dujų ir elektros importo priklausomai Lietuvai. Kritusios energijos prekių kainos lems mažesnį Lietuvos biudžeto deficitą ir didesnį užsienio prekybos perteklių 2023 metais. Be to, Rusija iš butelio išleido atsinaujinančios energetikos džiną, tad Lietuva po 5-10 metų, tikėtina, taps elektros energiją eksportuojančia šalimi“, – tvirtina Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, lyginant 2008–2012 metų laikotarpiu ir dabar Lietuvos vykdomą fiskalines politikas, jos skiriasi kaip diena nuo nakties. 2008 metų finansų krizę Lietuva valdė mažindama valdžios sektoriaus išlaidas, o šiemet jos didėja sparčiausiai ES.
„Lygindami dviejų laikotarpių situacijas, matome didelius skirtumus – tuo metu buvo smarkus nedarbas ir mažas infliacijos lygis, šiuo metu – mažas nedarbas ir aukšta infliacija. Po 2009–2012 metų krizės Lietuva įžengė į spartaus ir tvaraus augimo kelią, tačiau po 2020–2023 metų sukrėtimų nebūtinai į jį sugrįšime. Pastaraisiais metais Lietuva ES senbuves sparčiau vijosi kainų lygiu nei produktyvumo augimu, tad Lietuvai reikia jau šiandien daryti namų darbus, kad išlaikytume ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, prioritetą teikiant išmintingai imigracijos politikai, ekonomikos augimui draugiškos mokesčių sistemos reformai bei viešojo sektoriaus pertvarkai“, – sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Prisegama iliustracija – rodiklių lentelė. Skliausteliuose – 2023 m. kovo mėn. prognozė
