Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (II)

  • 2021-10-03
  • Kaunieciams.lt
  • Lietuva

 „Kultūros barai“ 2021 m. Nr. 9

Bendrojo gėrio idėja – kelias į tironiją?

Nida Vasiliauskaitė įtaigauja skaitytoją, kad bendrojo gėrio idėją ir tironiją sieja kažkokie giluminiai ryšiai:

[…] visi esami, buvę, būsimi diktatoriai ir totalitariniai režimai iki pat kruviniausių: nei vienas jų savęs neteisino kitaip, kaip tik „bendru gėriu“, dėl kurio – ką darysi – tenka susitepti rankas ir ką nors paaukoti. Pats faktas, kad šie balseliai dabar pasigirdo – ženklas epochinio galimo lūžio, epochinio pavojaus.

Klasikinėje politinėje filosofijoje tironišku režimu buvo laikomas toks, kuriam esant valdovas arba valdančioji grupuotė siekia savojo, o ne bendrojo gėrio. Pagal filosofę išeina beveik atvirkščiai: tironiško režimo skiriamuoju bruožu tampa bendrojo gėrio idėjos pasitelkimas.

Pasiaiškinkime, kokios yra tironijos prielaidos moderniojoje valstybėje ir kaip tos prielaidos susijusios su bendrojo gėrio idėja. Tam, kad atsakytume į šį klausimą, mums tereikia šiek tiek išplėtoti tai, kas buvo pasakyta apie pilietinę visuomenę ir politinę visuomenę. 

Moderni valstybė normaliai funkcionuoja tik tol, kol jai pavyksta derinti du sunkiai suderinamus principus: sąžiningos konkurencijos dėl resursų principą, grindžiantį pilietinę visuomenę, ir solidarumo principą, grindžiantį politinę visuomenę. Siekis ir sugebėjimas laikytis šių principų gali sumenkti, valstybės galia tam tikrų pilietinės visuomenės grupių gali būti pasitelkiama kovoje dėl resursų ir panaudojama prieš kitas visuomenės grupes. Tokioje situacijoje pilietinė visuomenė ir politinė visuomenė tampa savo karikatūromis, o valstybė tampa nuogos galios arena ir, galima sakyti, patenka į antrinę prigimtinę būklę. Modernios tironijos yra ne kas kita, kaip režimai, atsirandantys esant tokiai pilietinės ir politinės visuomenės būklei.

Kaip visa tai susiję su bendrojo gėrio idėja? Pilietinės visuomenės ir politinės visuomenės santykis yra asimetriškas. Sveikos politinės visuomenės egzistavimas garantuoja sveikos pilietinės visuomenės atsiradimą, tuo tarpu pilietinė visuomenė visuomet išlieka grėsme tiek sau, tiek politinei visuomenei.Tam, kad moderni valstybė nenuslinktų į antrinę prigimtinę būklę, joje turi egzistuoti pakankamai brandi ir galinga politinė visuomenė, gebanti sutramdyti pilietinės visuomenės gaivalą.

Politinę visuomenę sudaro asmenys, gebantys bent iš dalies atsisakyti savojo intereso, įsipareigoti bendrajam gėriui ir ypatingomis sąlygomis netgi dėl bendrojo gėrio, dėl valstybės, dėl politinės laisvės aukotis. Tuo tarpu pilietinės visuomenės nariai – miesčionys – dėl nieko nesiaukoja. Miesčioniui politinė laisvė nereikalinga, bendrąjį gėrį miesčionis geriausiu atveju supranta kaip minimalų bendrąjį interesą užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas, t. y. kaip dalyką pageidautiną, bet neįpareigojantį kovai, savojo intereso apribojimui ar juo labiau aukai. Piliečiu asmuo tampa tik tada, kai įsisąmonina turtingesnę, negu bendras minimalus interesas, panašią į tą, kuri buvo plėtojama klasikinėje politinėje filosofijoje, bendrojo gėrio sampratą ir taip suprastam bendrajam gėriui įsipareigoja.

Prieiname išvados, kad į tironiją veda anaiptol ne bendrojo gėrio idėja. Ne, į tironiją dėsningai veda pilietinės visuomenės narių siautėjimas, jei to siautėjimo nesutramdo bendrajam gėriui įsipareigoję politinės visuomenės nariai. Ne veltui klasikinė politinė filosofija moko,  kad atstovavimas bendrajam interesui, bendrajam gėriui yra skiriamasis politiškumo bruožas, o politikos meno esmė yra bendrojo gėrio siekis.

Laikant atstovavimą bendrajam gėriui politiškumo skiriamuoju bruožu, tironiją tenka laikyti kvazipolitiniu dariniu, nes joje politinės visuomenės atsiradimą ir funkcionavimą laiduojančios sąlygos nėra įgyvendinamos. Tironija gali dangstytis bendrojo gėrio obalsiais, tačiau niekaip negali būti orientuota į bendrąjį gėrį, nes visada virš visuomenės iškelia tam tikrą grupę žmonių, kuriai suteikiamas visuomenės hegemono statusas ir jėga slopina kitas grupes. 

Laisvę naikina ir į tironiją veda tos idėjos, kurios griauna politinę visuomenę. Verta trumpai  šiuo požiūriu peržvelgti moderniąsias politines ideologijas. Liberalizmas siekia visus visuomenės gyvenimo aspektus pertvarkyti pagal prekių rinkos modelį, o tai reiškia, kad propaguojant ir įgyvendinant šią doktriną pilietinei visuomenei būdingas konkurencijos dėl resursų principas pritaikomas vis naujoms gyvenimo sritims, o asmenys vis labiau save suvokia vien kaip dėl resursų besigrumiančius ir savo aistras tenkinančius individus, ir vis mažiau – kaip bendrajam gėriui įsipareigojusius piliečius; „išlaisvinta“ pilietinė visuomenė ilgainiui sugriauna sumenkusią politinę visuomenę. Tai reiškia, kad nepaisant visų liberalizmo deklaracijų apie laisvę, nepaisant liberalizmo doktrinos adeptų subjektyvių intencijų, liberalizmas dėsningai veda modernią valstybę į antrinę prigimtinę būklę, t. y. į modernią tironiją. Politikos filosofų mokymai apie tai, kad komercinė respublika tironijos gali išvengti konstitucijoje įtvirtinus gudrią valstybės institucijų konstrukciją (įvairios checks and balances koncepcijos), yra naivūs. Jokios institucijos negali atsilaikyti, kai politinė visuomenė sunykusi, o pilietinės visuomenės gaivalas „išlaisvintas“.

Socializmas/komunizmas lygiai taip pat, kaip liberalizmas, remiasi prielaida, kad žmogus iš esmės yra individas. Socializmas/komunizmas „pataiso“ liberalizmą priimdamas poziciją, jog individų konkurencija dėl resursų niekuomet nevyksta pagal sąžiningos konkurencijos principą. Valstybėje esančios išnaudojamųjų ir išnaudotojų klasės, o valstybė yra išnaudotojų klasės įrankis laikyti paklusniais išnaudojamuosius, kitaip sakant, valstybė visados esanti antrinėje prigimtinėje būklėje. Individų konkurencija dėl resursų iš principo negalinti būti sąžininga; ji galinti būti tik panaikinta, kai valstybė bus atimta iš išnaudotojų ir paversta išnaudojamųjų įrankiu, bus panaikinta arba radikaliai apribota nuosavybė, panaikintos išnaudojamųjų ir išnaudotojų klases. Akivaizdu, kad šios ideologijos propagavimas ar įgyvendinimas dėsningai griauna politinę visuomenę ir veda valstybę link tironijos – tos, kurią projektuoja ši ideologija arba kokios nors kitokios, su šia ideologija nesusijusios. Kaip ir liberalizmo atveju, griaunamoji tendencija išlieka nepriklausomai nuo to, kokios bebūtų subjektyvios įvairių „demokratinio socializmo“ šalininkų intencijos.

Konservatizmas neturi pozityvių valstybinės tvarkos idėjų. Tokių idėjų neturėdami, konservatoriai paprastai prisilaiko dominuojančios ideologijos, taigi, liberalizmo, priešpaskutinės versijos. Tai reiškia, kad ir konservatizmo ideologija dėsningai, tik paprastai ne taip agresyviai, griauna politinę visuomenę ir veda valstybę link tironijos. Paplitęs požiūris, kad konservatizmas yra mokymas, kuriuo vadovaudamiesi piliečiai gali pasipriešinti liberalų ir socialistų totalitarinėms užmačioms, yra apgailėtinas nesusipratimas.

Dar viena moderno ideologija, nacionalizmas, išeities tašku laiko ne individą, bet naciją – valstybę sukūrusią arba siekiančią sukurti tautą. Toks išeities taškas padaro šios ideologijos centru tautos interesą ir tautos bendrąjį gėrį, o tai, be abejo, yra idėjos, kurios suburia ir stiprina politinę visuomenę, skatina asmenis įgyti piliečio savimonę. Tai reiškia, kad tarp moderniųjų ideologijų nacionalizmas yra vienintelė išimtis: vienintelė moderni ideologija, kuri stiprina, o ne griauna politinę visuomenę, ir atitinkamai, veda ne į tironiją, o į laisvų piliečių valstybę. 

Nidos Vasiliauskaitės 5 tezių rinkinys yra liberalizmo ideologijos apraiška. Kaip sakyta, liberalizmo ideologija skatina asmenis save suvokti vien kaip individus ir paverčia juos prastais piliečiais. Tokios tendencijos ryškų pavyzdį pateikia pati Nida Vasiliauskaitė.  

Žinutėje socialiniame tinkle filosofė parašė:

[…] reikia Maidano, reikia visos Lietuvos prie Seimo, pasiryžusios nesitraukti, kol reikalavimai [atšaukti prievartinę vakcinaciją ir visuomenės skirstymą į skirtingas teises turinčias vakcinuotų ir nevakcinuotų klases] bus patenkinti. […] Nieko nėra ir nebuvo svarbiau nei tai nuo Antrojo Pasaulinio laikų. Taip, čia svarbiau nei Sausio 13-oji: tada, nesėkmės atveju, grėsė tik gyventi toliau kaip gyvenus Sovietų Sąjungoje – okupuotiems, be nepriklausomos valstybės; dabar – nesėkmės ir pasyvumo atveju – gresia gyventi naujo, paties tikriausio apartheido sąlygomis, nebe teisinėje nebevalstybėje nebe kaip piliečiams, kur bet kurią akimirką gali nutikti bet kas, nebėra nė regimybės žmogaus teisių, negalioja nei LR Konstitucija, nei jokios tarptautinės teisinės normos ir įsipareigojimai.

Šis trumpas tekstas labai iškalbingas. Jo implikacijos tokios: geriau būti okupuotam, negu paskiepytam!   Putinas, pasiuntęs kariuomenę Lietuvos okupuoti, atrastų šalininkų vien pažadėjęs nespausti skiepytis. Nida Vasiliauskaitė gali būti vadovėliniu pavyzdžiu miesčionio, kuriam suprantama tik ekonominė ir socialinė („gyventi kaip noriu“) laisvė, bet visiškai nesuvokiama piliečio laisvė. Geras būtų bet koks tironas, gerai ir okupacija, jei tik bus pakankamai ekonominės ir socialinės laisvės. 

Šioje vietoje verta prisiminti moderniosios politinės filosofijos pradininką Tomą  Hobsą ir fundamentalią jo filosofijos pamoką: visuomenė, sudaryta iš individų, konkuruojančių dėl resursų, siekiančių patenkinti savo aistras ir kuo ilgiau bet kokia kaina išlaikyti savo kūnus šiame pasaulyje, dėl savo prigimties negali pretenduoti į ką nors daugiau, negu nusilenkti absoliučiai valstybės valdžiai ir sutikti būti politiniais vergais, kuriems mainais už besąlygišką paklusnumą valstybė gali atlyginti jos suteikiama teise  netrukdomai siekti (kiek ta pati valstybė mano esant tikslinga) asmeninės ekonomines ir socialines gerovės.

Svarbiausia teisė ir laisvė – gyventi atvirojoje visuomenėje?

Nida Vasiliauskaitė rašo:

[…] visuomenė, kurioje individas nėra laisvas, irgi nėra nei laisva, nei gera. Kad būtų laisva ir gera, ji privalo netrukdyti individui pačiam rinktis „gėrį“ pagal savą supratimą – ir keliauti nors ir (kitų vertinimu) į pragarą, užuot „jo paties labui“ puolusi gelbėti. Nes pragaras – būti ganomu galviju, prarasti žmogaus atributus, tarp kurių laisvė – esminis, ir joks „laimės“ nei „pasitenkinimo“ kiekis jos nekompensuos […]

Šiame pasaže Nida Vasiliauskaitė pasisako už politines permainas, kurias pirmą kartą filosofiniais argumentais bandė pagrįsti Džonas Stiuartas Milis 1859 metais išleistoje esė Apie laisvę. Vėliau, Karlo Raimundo Popperio knygos „Atvira visuomenė ir jos priešai“ įtakoje šis projektas imtas vadinti „atvirąja visuomene“. 

Nida Vasiliauskaitė yra taip įsitikinusi atvirosios visuomenės išganingumu, kad „nurašo“ visas ankstesnes kaip nei geras, nei laisvas, kitais žodžiais tariant, visą ankstesnę istoriją paskelbia Tamsiaisiais amžiais, o atvirosios visuomenės projekto realizavimą laiko Apšviestųjų amžių pradžia. Toks požiūris iš esmės teisingai atspindi paties Milio revoliucines intencijas. 

Moderniojoje politinėje filosofijoje neretas reiškinys yra retorinio ir loginio lygmenų išsiskyrimas: tikrąjį veikalo turinį galime suprasti tik įsigilinę į loginę struktūrą ir implikacijas, kurias autoriaus retorika ne atskleidžia, bet paslepia. Milio esė Apie laisvę yra vienas ryškiausių šio reiškinio pavyzdžių. Jei tikėtume Milio retorika, esė Apie laisvę  turėtume laikyti veikalu, kuriame autorius siūlo projektą, turintį užtikrinti kuo palankesnes tiesos paieškos sąlygas ir grindžia siūlomas reformas episteminiais argumentais. Tačiau pasigilinę į loginę struktūrą pamatome visiškai kitokį vaizdą. Millis buvo historicistas, manęs, kad istorijoje kiekvieną konstruktyvųjį (kuriame tam tikra visuomeninė tvarka steigiasi arba klesti) laikotarpį keičia kritinis (kuriame visuomeninė tvarka dezintegruojasi ir praranda savo legitimumą) laikotarpis, šį – konstruktyvusis ir t.t. Milio įsitikinimu, jis gyvenąs kritiniu laikotarpiu, kuriam pasibaigus išauš nauja visuomeninė tvarka, kurios dvasinius pagrindus jau dabar renčia jis ir į jį panašūs intelektualai; tie dvasiniai naujos epochos pagrindai būsią Žmogaus religija ir utilitarizmas. Svarbiausias šio kritinio laikotarpio uždavinys – senosios visuomeninės tvarkos dvasinių pagrindų išmontavimas, o tie pagrindai esantys krikščionybė, buržuazinė moralė ir bet kokios tradicinės pažiūros. Siekdamas išmontuoti visuomeninės tvarkos dvasinius pamatus Milis bandė filosofiškai pagrįsti net kelis į tokį tikslą orientuotus projektus: krikščionybės simuliakrą, feminizmą ir atvirąją visuomenę.

Nesunku suprasti, koks radikalus ir koks destruktyvus yra atvirosios visuomenės projektas. Anot Milio, laisvė rinktis savąjį gėrio supratimą ir pagal jį gyventi turi būti taikoma visiškai nuosekliai, o žmogaus  laisvės riba turėtų būti laikoma tik kito žmogaus laisvė. Skamba didingai, bet Milis apsimeta, kad nepastebi akivaizdžios alternatyvos: laisvės riba yra moralė. Neva nepastebi šios alternatyvos todėl, kad jos aptarimas gali atskleisti projekto radikalumą ir prablaivinti skaitytoją –  Milio siūloma naujoji „laisvė“ reiškia ne ką kita, kaip moralės panaikinimą ir jos pakeitimą minimaliu socialinio elgesio taisyklių rinkiniu. 

Tai, kad atvirojoje visuomenėje nėra moralės, nėra vienintelis Milio nutylėjimas. Praėjo daug dešimtmečių, kol Milio idėjų adeptai išdrįso suformuluoti atvirosios visuomenės projekto principų implikacijas, liečiančias tai, kaip turi funkcionuoti viešoji erdvė. Tos implikacijos išties revoliucinės. Visos idėjos viešojoje erdvėje turinčios būti traktuojamos kaip lygios; vienos išskyrimas esąs alternatyvių idėjų represavimas. Todėl negalį būti jokių oficialiai pripažįstamų tiesų, jokių viešų standartų, nes valstybė ar visuomenė neturinti teisės indoktrinuoti; visi klausimai turintys būti laikomi neišspręstais ir viešai turi būti traktuojami kaip neišspręsti. Valstybiniai universitetai, mokyklos taip pat visus klausimus turį traktuoti kaip neišspręstus, nes jei mokytojas traktuos kokį nors klausimą kaip išspręstą, tuo jis represuos mokinuką, kuris gali galvoti kitaip. Viešai neturį būti teigiama, kad krikščionybė geresnė už actekų religiją arba kad mokslas kažkuo geresnis už raganavimą. Įsitikinimai tam tikrų pozicijų teisingumu galintys būti reiškiami tik privačių asmenų susibūrimuose – namuose, bažnyčiose, gal dar privačiose mokyklose.

To, kas pasakyta apie atvirąją visuomenę, pilnai pakanka išsiaiškinti, koks šio projekto santykis su laisve. Atvirosios visuomenės projektas yra sugalvotas tam, kad sugriautų visuomenės dvasinius pamatus – sunaikintų moralę, krikščionybę ir dekonstruotų tradicinę pasaulėžiūrą. Šis griovimas, be jokios abejonės, yra ir politinės visuomenės griovimas. O griaudami politinę visuomenę atvirosios visuomenės kūrėjai grindžia kelią į tironiją. Eilinį kartą galime pridurti, kad neturi jokios reikšmės šalininkų intencijos: jie gali kuo nuoširdžiausiai manyti, kad myli laisvę ir vykdo šventą pareigą už ją kovoti; kad ir ką jie manytų, jų pasaulėžiūra ir jų propaganda dėsningai naikina laisvės prielaidas.

Išvados

Filosofiniu požiūriu penkios Nidos Vasiliauskaitės tezės yra prieštaravimų ir klaidų kamuolys. Tačiau kur svarbiau yra tai, kad nuo šių tezių atsispirianti pasaulėžiūra ne tik negali grįsti kovos už laisvę, bet dėsningai prisideda prie politinės laisvės prielaidų naikinimo ir grindžia kelią tironijai. 

Siekis apginti laisvę reikalauja visiškai kitokios pasaulėžiūros – tokios, kuri remtųsi prigimtinės teisės doktrina, neiškeltų miesčionio virš piliečio, atmestų atvirosios visuomenės projektą, įpareigotų bendrajam gėriui, bendrojo gėrio subjektu laikytų politinę lietuvių tautą.

Nidos Vasiliauskaitės individai savo teisių ir laisvių neapgins, nes jie gina savo kūną ir savo verslus, kai reikia ginti tautą ir valstybę.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Dėl dronų traukiasi Latvijos gynybos ministras

Žvejams Europos Komisija turi naujienų

Šauliams ir kariams siūloma laisviau laikyti ginklus namuose

Mėlynosios vėliavos paplūdimiai

Šalies vadovai sveikina aktorių Vytautą Anužį

„Jei mane mylite“ (Jn 14, 15) VI Velykų sekmadienis

Prancūzijoje sulaikytas prorusiškas Ukrainos separatistas

KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje

Lietuva užsitikrino beveik 6,4 mlrd. eurų gynybai

Fantastika skatina ir gydo, kai neveda beprotybėn

Gegužės 10 dienos horoskopas: intuicija padės priimti teisingus sprendimus

„Rytas“ laimėjo taurę

Istorikė: klaidinga sieti Antrojo pasaulinio karo aukas tik su Rusija

Vokiečiai nori raketų „Tomahawk“

Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei deginti negalima?

operacija

Kauno klinikose pacientei Ritai atlikta kepenų transplantacija

Premjerė Ruginienė sveikina su Europos diena

Pristatyta knyga apie 600 metų skaičiuojančią Vilkiją

Kauno literatūros savaitgalis

Viadukas

Sunkvežimiai išbandė viaduką

Gegužės 9 d. horoskopas: Liūtams – šlovės akimirka, Vėžiams – įtemptos valandos

Jūrinių reikalų komisija lankėsi Kauno buriavimo sporto mokykloje

Kaune – Vyšyvankos diena

Kauno žalgiriečiai garbingai pabaigė Eurolygos sezoną

Pentagonas paviešino slaptintas bylas apie NSO

Zelenskis įsakė nepulti Rusijos Raudonosios aikštės gegužės 9 d.

Žiniasklaida: dronai puolė karinių bazių zoną Grozne

Konservatorių piktina rusų kelionės Europoje

Kauniečių bendrovė Druskininkuose stato analogų pasaulyje neturinčią autobusų stotį

Pavasariškas kiaulienos kepsnys su šviežių krapų padažu

Kiaulienos medalionai su pavasarišku krapų padažu

Kauno rajone stiprinamas pėsčiųjų perėjų saugumas

Giraitės ginkluotės gamykla uždirbo 3,6 mln. eurų grynojo pelno

Kauniečių sukurta pramoga netoli Kauno: kviečia nemokamai išbandyti interaktyvų maršrutą visai šeimai

Geros žinios kauniečiams: gegužę šiluma ir karštas vanduo pigs

Kūryba žmonėms su negalia – langas į gyvenimą

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai stebėjo karines pratybas

Teismui perduota byla dėl itin žiauraus nužudymo Kaune

Kauniečiai kviečiami į „Atliekų kultūros“ egzaminą: pasitikrinkite, ar teisingai rūšiuojate

Kauno literatūros savaitė

Kauno technologijos universitetas plečia veiklą: protų mūšis šįkart vyks ne Kaune

Ąžuolyno parke – naujas miesto akcentas

„Rytas” – Čempionų lygos finale! (Video)

Gegužės 8-osios horoskopas: galinga planetų jungtis atvers naujas galimybes

Kauno policijos informacija

Kratos pas Vilniaus merijos šulą

Naujas Lietuvos rekordas ir bilietas į Paryžių

Policija ieško be žinios dingusios moters

Trynukai iš Garliavos šventė 7-ąjį gimtadienį

Svarbi informacija Kauno rajono gyventojams: Ringauduose dėl kasinėjimo darbų bus ribojamas eismas

Kauno rajone orų išdaigos nesutrukdė Jorės šventei: prie Pyplių piliakalnio skambėjo dainos

Pavasariški kiaulienos medalionai su šviežių žolelių padažu

Pavasariški maltinukai su šviežiomis bulvytėmis ir krapų padažu

Kaunas: į Latviją atskridę dronai galėjo būti ukrainiečių

Seimas panaikino Palucko teisinę neliečiamybę (papildyta)

Kauno rajono „Atletas“ triumfas: moterų krepšinio komanda iškovojo lygos sidabrą

Kauno rajonas įvertintas už indėlį į krepšinį: gavo išskirtinę padėką

Savaitės gidas po Kauno rajoną: renginiai nuo balandžio 27 d. iki gegužės 3 d.

Kaune vyks Kauno rajono mero globojamas senjorų teniso turnyras „Vis jauni“

Po Motinos dienos – į dar vieną misiją: „Saulės smiltys“ prašo pagalbos kariams

Ketvirtadienio horoskopas: laukia didelių ambicijų ir proveržių diena

Ką kam žada žvaigždės?

Žalgiris

„Žalgiris” Kaune įveikė Šaro kariauną ir tęsia kovą Eurolygoje

Kauniečio istorija: kaip sutvarkiau 60 metų namo sienos įtrūkimą ir sutaupiau tūkstančius

Kauno rajono gyventojai nusprendė: štai kokie projektai bus įgyvendinti artimiausiu metu

Kaunas skiria finansavimą pastatų atnaujinimui: galimybė gauti iki 100 proc. kompensaciją

Nemunas

Kokią tiesą atskleidė Nemuno tyrimai?

Žemaitiškas kastinys su šviežiomis bulvėmis

Pavasariškas starkis grietinėlės ir krapų padaže

Kauno rajono esporto čempionate Zapyškyje – mokinio iš Akademijos triumfas

Kairiajame Nemuno krante kyla naujas Kauno simbolis: statybų aikštelėje verda darbai

Kauno centre – nauja pėsčiųjų alėja: neatpažįstamai atgimė Griunvaldo gatvė

Kauno rajonas skelbia turizmo sezono pradžią: laukia antspaudų medžioklė ir festivalių gausa

Praėjusią savaitę patikrinta virš 15 tūkst. vairuotojų

Kas apvogė parduotuvę?

Dienos horoskopas: žvaigždės perspėja dėl galimų konfliktų ir ego susidūrimų

Ar didės neapmokestinamų palūkanų riba?

Ką kam žada žvaigždės?

Kaip eina Lietuvos ėjikės?

Kandrotas-Celofanas – politinis kankinys?

Tako tarp Karmėlavos ir Kauno darbai įsibėgėjo

Pakaunės turizmo sezonas startuoja su naujovėmis: nuo japoniškos pramogos iki paslaptingo personažo

Kaip kauniečiai gali perpus sumažinti elektros sąskaitas: patikrinti patarimai be jokių triukų

Pavasariški vištienos suktinukai su varškės ir žolelių įdaru

Gegužės 5-osios horoskopas: žvaigždės žada sėkmę darbuose, bet perspėja dėl išlaidų

Iranas kuria pajėgas prieš žydus ir Izraelį Europoje?

Roletai: modernūs ir praktiški sprendimai jūsų namams „Senukuose“ 2026 metai

Patikimi oro kompresoriai: 4 geri pasirinkimai jūsų namams ir dirbtuvėms „Senukuose“

Lekšas: „Liksiu nesupratęs, jei „Žalgiris“ pralaimės 0-3“

Automatinės redakcijos: kaip dirbtinis intelektas keičia turinio kūrimą?

Paluckas tebejaučia aistrą politikai ir socialdemokratijai?

Nuo milžinų šamų iki vandens asiliukų

Nauja paslauga keliaujantiems: susirgus užsienyje 

Kelininkai fiksuoja pakelėse paliekamus daiktus

Knygos šventė

Siūloma apmokestinti galingus automobilius prabangos mokesčiu

Ką kam žada žvaigždės?

Dėl traukinių avarijų pradėti ikiteisminiai tyrimai

Kaune lokalizuotas gaisras

Gaisras Kaune!

Baikerio mirtingumas ne greityje

Renginiai Kauno rajone gegužės 04-10 d.

Dėl dronų traukiasi Latvijos gynybos ministras

2026-05-10

Žvejams Europos Komisija turi naujienų

2026-05-10

Šauliams ir kariams siūloma laisviau laikyti ginklus namuose

2026-05-10

Mėlynosios vėliavos paplūdimiai

2026-05-10

Šalies vadovai sveikina aktorių Vytautą Anužį

2026-05-10

„Jei mane mylite“ (Jn 14, 15) VI Velykų sekmadienis

2026-05-10

Prancūzijoje sulaikytas prorusiškas Ukrainos separatistas

2026-05-10

KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje

2026-05-10

Lietuva užsitikrino beveik 6,4 mlrd. eurų gynybai

2026-05-10

Fantastika skatina ir gydo, kai neveda beprotybėn

2026-05-10

Gegužės 10 dienos horoskopas: intuicija padės priimti teisingus sprendimus

2026-05-10

„Rytas“ laimėjo taurę

2026-05-10

Istorikė: klaidinga sieti Antrojo pasaulinio karo aukas tik su Rusija

2026-05-10

Vokiečiai nori raketų „Tomahawk“

2026-05-09

Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei deginti negalima?

2026-05-09
operacija

Kauno klinikose pacientei Ritai atlikta kepenų transplantacija

2026-05-09

Premjerė Ruginienė sveikina su Europos diena

2026-05-09

Pristatyta knyga apie 600 metų skaičiuojančią Vilkiją

2026-05-09

Kauno literatūros savaitgalis

2026-05-09
Viadukas

Sunkvežimiai išbandė viaduką

2026-05-09

Gegužės 9 d. horoskopas: Liūtams – šlovės akimirka, Vėžiams – įtemptos valandos

2026-05-09

Jūrinių reikalų komisija lankėsi Kauno buriavimo sporto mokykloje

2026-05-09

Kaune – Vyšyvankos diena

2026-05-09

Kauno žalgiriečiai garbingai pabaigė Eurolygos sezoną

2026-05-09

Pentagonas paviešino slaptintas bylas apie NSO

2026-05-08

Zelenskis įsakė nepulti Rusijos Raudonosios aikštės gegužės 9 d.

2026-05-08

Žiniasklaida: dronai puolė karinių bazių zoną Grozne

2026-05-08

Konservatorių piktina rusų kelionės Europoje

2026-05-08

Kauniečių bendrovė Druskininkuose stato analogų pasaulyje neturinčią autobusų stotį

2026-05-08

Pavasariškas kiaulienos kepsnys su šviežių krapų padažu

2026-05-08

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos