Kiekvieną kartą, kai į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) atsikrausto naujakurys – Lietuvos ar užsienio investuotojas, savo plėtrai ar įsikūrimui pasirinkęs būtent šią teritoriją – naujiena nuskamba plačiai ir garsiai, paminint investicijos dydį, numatomą sukurti darbo vietų skaičių ir t. t. Tačiau Kauno LEZ augimą sudaro ne tik naujai įsikuriančios kompanijos, bet ir tos, kurios čia sėkmingai veikia ne vienerius metus ir vykdo plėtrą, neretai – ir ilgalaikę, skaičiuojamą jau ne vienu etapu.
Kaip sako Kauno LEZ valdančios bendrovės direktorius Vytautas Petružis: „Įmonių plėtros yra tiek pat svarbios, kiek ir investicijos į naujus projektus. Kiekvienas vidinės įmonių plėtros etapas tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuje aiškiai parodo įmonės augimą, kuris tiesiogiai lemia ir naujų darbo vietų kūrimą bei papildomas investicijas“. Ne atsitiktinai kaip vieną iš Kauno LEZ teritorijos patrauklumų investuotojai mini jos suteikiamas galimybes plėtrai – o tai reiškia, kad sparčiai augančios ir esamuose plotuose neišsitenkančios įmonės turės erdvės ir galimybių toliau tvariai plėstis ir augti.
Skaičiuojant vien nuo 2018 metų, Kauno LEZ veikiančios kompanijos vykdė 6 plėtros projektus, kurių investicijos siekė 250 mln. Eur. Pranešta ir apie dar 4 projektus, suplanuotus artimiausiais metais. Visi jie ženkliai prisideda prie bendrų į Kauno LEZ pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų rodiklių: per 2018-2021 m. šioje teritorijoje veikiančios įmonės sukūrė 4 000 darbo vietų ir investavo per 580 mln. Eur.
Per dešimtmetį – šeši plėtros etapai
Prieš beveik dešimtmetį, 2013-siais, Kauno LEZ teritorijoje veiklą pradėjusi pakeliamųjų garažo ir pramoninių vartų gamybos kompanija UAB „Ryterna“ tuomet veikė 1,2 ha teritorijoje. Bėgant metams plėtėsi kompanijos veiklų asortimentas ir apimtys, įmonė išaugo į grupę UAB „Ryterna Group“, kurią sudaro įmonės „Ryterna LT“, „Ryterna Entry“ „Ryterna Modul“ ir „Ryterna Facades“.
Nuotrauka: UAB „Ryterna Group“.
Vien 2018 metais buvo išsinuomotas papildomas 1,5 ha sklypas, kuriame pastatyta skardos profilių gamykla: investicijos į ją, neskaičiuojant įrenginių, siekė apie 5 mln. eurų.
Pasak grupės direktoriaus Vytauto Rinkevičiaus, LEZ teritorijose taikomų mokestinių lengvatų dėka sutaupytos lėšos buvo kruopščiai investuojamos į plėtrą.
„Šiuo metu mūsų įmonė užima 10 ha plotą, kuriame veikia 5 modernūs gamybiniai padaliniai. Per artimiausius metus planuojama užbaigti naują, jau šeštąjį gamybinį priestatą, o bendras įmonės augimas numatomas apie 20 proc.,“ – sako V. Rinkevičius.
Atsakas į sparčiai augančias gamybos apimtis
Dar 2018 metais, kai pirmasis baldų bendrovės „Freda“ gamybos pastatas – „Geras baldų fabrikas“ – Kauno LEZ išsinuomotame 4,6 ha sklype tik kilo, pranešimuose apie būsimą atidarymą jau mirgėjo informacija apie antrąjį šioje teritorijoje akcininkų išsinuomotą 5,9 ha plotą, kurio konkreti paskirtis tuomet nebuvo atskleidžiama.
Nuotrauka: „Freda“.
Buvo aišku tik viena: įmonė tikrai atėjo ilgam ir yra numačiusi ilgalaikę strategiją bei investicinę perspektyvą. Į pirmąjį baldų fabriką, kuriame gaminami naujos kartos baldai Švedijos milžinei „Ikea“, buvo investuoti 53 mln. eurų. Jau tuomet „Freda“ teigė gamybos apimtis per artimiausius metus ketinanti padvigubinti iki 240 mln. eurų ir sukurti beveik pustrečio šimto naujų darbo vietų.
Kaip tvirtina įmonės vadovai, kito kelio įsitvirtinti konkurencingose medienos pramonės rinkose tiesiog nėra – tik tobulėti, investuoti į įrangą ir šiuolaikiškus logistikos sprendimus.
Nuoseklia tokios investicinės strategijos tąsa tapo šiemet jau oficialiai „Fredos“ paskelbtas pranešimas, kad greta „Gero baldų fabriko“ iškils naujas sandėlis: 36 tūkst. kv. m pastatas, į kurio statybas bei įrengimą įmonė investuos 25 mln. eurų. Kaip ir buvo galima tikėtis, gamybos apimtims augant kartais, prireikė ir papildomų patalpų sandėliavimui, o patogi LEZ infrastruktūra, galimybė optimaliai paskirstyti valdymo kaštus dviem greta esantiems fabrikams ir taikomos mokestinės lengvatos nekėlė klausimų, kurioje vietoje turėtų atsirasti naujasis „Fredos“ sandėlis. Statybos turėtų būti baigtos kitų metų pavasarį, o naujajame sandėlyje bus laikoma fabrike pagaminta produkcija bei žaliavos. Šiai logistikos veiklai aptarnauti per keletą metų planuojama įdarbinti apie 80 žmonių.
Kaip sako įmonės atstovai, atsiradus poreikiui, ir toliau bus investuojama į tvarumą bei draugiškas aplinkai technologijas, o esant įtemptai situacijai rinkoje, tenka svarstyti ir apie plėtrą, skirtą apsirūpinti pagrindine gamybos žaliava – MDP.
Planai, kurių nesustabdė net pandemija
Nuotrauka: „Continental Automotive“.
2019 m., kai Kauno rajone veiklą pradėjo Vokietijos milžinės „Continental“ padalinys, bendrovės gamykla buvo įvardinta kaip didžiausia investicija per 20 metų į gamybos sektorių Lietuvoje. Tuomet pastatyta gamykla buvo pirmoji tokia kompanijos istorijoje, statoma pagal „Continental Automotive“ segmento standartą, 13,5 ha sklypo viduryje, kad prireikus būtų galima plėstis net į tris puses. Po trejų veiklos metų šiuo privalumu ir buvo pasinaudota – paskelbta apie dvigubinamus gamybos pajėgumus ir pradedamas statybas: didinama gamybos zona, plečiamos biuro ir sandėliavimo patalpos, iš viso – papildomais 15 tūkst. kv. m. Šiame plėtros etape buvo numatyta investuoti per 90 mln. Eur ir kviečiama prie komandos prisijungti apie penkis šimtus naujų darbuotojų.
Nuotrauka: „HELLA“.
Neatsilieka ir kitas Vokietijos investuotojas – „HELLA“: šviežiai užbaigus didelių investicijų pareikalavusį plėtros etapą, gamykla išaugo iki 22 tūkst. kv. m., kuriuose įrengta ir tūkstančio kv. m. laboratorija. Tai – nuosekliai vykdomo pirminio plano dalis: kaip ir buvo numatyta „HELLAI“ įsikuriant Kaune, plėtra turėtų būti įgyvendinta 4 etapais, kurių metu atskiri gamybos moduliai bus sujungti į vieną, iš viso veiks iki 50 technologinių linijų, o baigus projektą įmonėje turėtų dirbti apie 1 000 žmonių. Šiuo, antruoju plėtros etapu, iki 2025 metų bus sukurta 250 naujų darbo vietų.
