Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos moksleivių sąjungos prezidente Karolina Pralgauskyte ir jaunimo politikos koordinatoriumi Pauliumi Buidovu.
Per susitikimą mokiniams pristatyti planuojami vidurinio ugdymo pakeitimai. Nuo 2024 m. siūloma užtikrinti sąlygas baigiamųjų klasių mokiniams lanksčiau rinktis mokomuosius dalykus, susitelkti į jiems svarbiausius, mokytis juos nuosekliau ir giliau, skiriant daugiau laiko. Daugiau valandų numatyta lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos mokymuisi, taip pat siūlomi papildomi moduliai mokiniams, kurie tam tikrų dalykų norėtų mokytis išsamiau, atsisakoma dalykus skirstyti į bendrąjį ir išplėstinį kursą, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą bei matematiką, plečiamas mokinių pasirenkamųjų dalykų sąrašas tokiais dalykais kaip filosofija, psichologija, teisė.
Taip pat svarstoma keisti pasiekimų vertinimą baigiant vidurinio ugdymo programą ir pereiti prie vadinamojo kaupiamojo vertinimo, kai galutinį pažymį brandos atestate lemia ne momentinis pamatavimas brandos egzaminu, o taip pat ir tarpiniai vertinimai per mokslo metus.
Atnaujinant vidurinio ugdymo programą taip pat siūlomos tokios veiklos kaip brandos darbas ir socialinė ir pilietinė veikla. Kaip sakė viceministras, šios veiklos užtikrintų pusiausvyrą tarp akademinių žinių, tyrinėjimu grįsto mokymosi ir į praktinę veiklą orientuoto ugdymo, skatintų sąmoningumą ir pilietinę brandą.
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai išreiškė teigiamą požiūrį į numatomus pakeitimus. Mokinių atstovai domėjosi egzaminų pakeitimais, išsakė nuogąstavimą, kad brandos darbas gali būti papildomas krūvis vadovaujančiam mokytojui. Viceministras R. Skaudžius ir patarėja A. Andriuškevičienė patikino, kad brandos darbo rengimo modelis, kaip ir jo svoris stojant į aukštąsias mokyklas reikalauja peržiūros. Mokinių atstovai suabejojo socialinės veiklos tikslingumu – ar tai išties bus prasminga ir naudinga, ar liks, kaip kartais dabar pasitaiko, „knygų nešiojimu ir gėlių laistymu“. „Vidurinio ugdymo atnaujinimo tikslas – mažinti imituojamą ugdymo turinį mokykloje. Turime pripažinti, kad dažnai B lygio pamokos mokyklose apskritai nevyksta, lygiai taip pat formalizuojama ir socialinė veikla. Tikimės, kad tai bus realios veiklos, nukreiptos į asmenybės ugdymą, savanorystę, mentorystę, bet apie tai reikia atskirai diskutuoti su švietimo bendruomene“, – sakė ministro patarėja A. Andriuškevičienė.
Pagal Vyriausybės nutarimą, nuo gegužės 10 dienos visus 5-11 klasių mokinius bus galima mokyti mišriu būdu. Kokiu būdu likusį mėnesį iki mokslo metų pabaigos mokysis mokiniai, spręs savivaldybės.
Lietuvos moksleivių sąjunga yra atlikusi mokinių apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad dauguma 5-11 klasių mokinių nepritaria grįžimui į kontaktinį mokymąsi. Mokiniai paaiškino, kad taip ilgai mokantis nuotoliniu būdu, jau susiformavę kasdieniai įpročiai, kuriuos pakeisti bus sunku, ir tai sukels stresą. Mokinių nuomone, grįžus į klases, daugiausia bus rengiami atsiskaitymai, o ne planuotos pamokos. Be to, mokiniai įprato planuotis laiką savarankiškai, nuogąstaujama ir dėl to, ar bus užtikrintas saugumas klasėse, ar jos nevirs koronaviruso židiniais.
Vyriausybė priėmė šį sprendimą įvertinusi daugelį aplinkybių, savivaldybių prašymus leisti pačioms spręsti, kaip ir kiek mokinių gali sugrįžti į klases.
Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
