2021 04 16
Šiandien Vidaus reikalų ministerijos inicijuotame tarpinstituciniame pasitarime tartasi dėl gaisrų prevencijos. Susitikimo metu aptarti būtini veiksmai, kurių reikia imtis nedelsiant tam, kad būtų užkardytas kelias galimoms tragiškoms nelaimėms, kuomet gaisruose žūsta žmonės.
„Būtina suvienyti institucijas bendram tikslui ir imtis sisteminių pokyčių. Neatleistina kad iki šiol valstybė neturi vieningo tarpinstitucinio plano, kaip užkirsti kelią gaisrams ir išgelbėti žmonių gyvybes. Akivaizdu, kad gaisrų prevencija – darbas ne tik ugniagesiams gelbėtojams. Matome, kad nelaimių priežastys daug gilesnės, nei vien tik netvarkinga elektros instaliacija ar krosnys. Dažnu atveju – tai problemos dėl alkoholio, socialinių įgūdžių stoka, galų gale tiesiog žinių trūkumas. Todėl susivienyti bendram tikslui turi ir socialinės srities, ir priešgaisrinės apsaugos, ir švietimo ir mokslo specialistai bei nevyriausybinės organizacijos“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo Sauliaus Greičiaus, kasmet vidutiniškai įvyksta apie 10 tūkst. gaisrų, apie 30 procentų – tai gaisrai atvirose teritorijose. Bene dažniausia gaisrų priežastis – apie 40 proc. – tai neatsargus rūkymas, kita priežastis – tai neteisingas krosnių ar židinių eksploatavimas. Dažniausiai gaisruose nukenčia žmonės, kuriems trūksta socialinių įgūdžių, neretai – tai kaimo arba miestelio gyventojas, vyras gyvenantis vienas, turintis žalingų įpročių. Tokie asmenys yra socialiai išlaikomi ir turi žemą savisaugos kultūrą. Taip pat yra dvi atskiros rizikos grupės – tai žmonės, kurie dėl amžiau negali savimi pasirūpinti ir vaikai socialinės rizikos šeimose.
Ugniagesių statistika duomenimis, 2019 metais žuvusiųjų gaisrose skaičius buvo mažiausias nuo 1991-ųjų.
„2019 metais žuvo 70 žmonių, tai buvo geriausias rodiklis Baltijos šalyse. Šį rezultatą pavyko pasiekti dėl aktyvios prevencinės veiklos, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inspektoriai lankydavosi namų ūkiuose. Prieš dvejus metus aplankyta daugiau nei 100 tūkst. gyvenamųjų būstų, taip pat priešgaisrinės apsaugos specialistai lankėsi mokyklose, kur vaikams buvo formuojamos saugaus elgesio taisyklės. Pernai ir šiemet dėl pandemijos, deja, bet prevencinių akcijų vykdyti neįmanoma“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.
„Žinoma, kad labai aktyviai prie iniciatyvų jungiasi vaikai, todėl būtina aktyvi, nuolatinė ir strategiškai suplanuota ugdymo programa. Galbūt nemokamai mokyklose ar socialinių darbuotojų dalinami autonominiai dūmų detektoriai, kuriuos kiekvienas galėtų pasidėti tiesiog prie lovos ar rašomojo stalo, padėtų išgelbėti bent vieną gyvybę. Akivaizdu, kad patirties ir siūlymų turi įvairios institucijos, todėl Vidaus reikalų ministerija ir aš asmeniškai, ketinu imtis koordinuoti bendradarbiavimą tarp švietimą, socialines paslaugas kuruojančių ministerijų, savivaldos bei nevyriausybinių organizacijų, kad į gaisrų prevenciją būtų pažiūrėta kompleksiškai. Tikslas – 0 žuvusiųjų gaisruose. Net viena auka yra per daug, jei galime šį žmogų išgelbėti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Gaisrų prevencija – tai viena iš Vidaus reikalų ministerijos strateginių užduočių. Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad savivaldai trūksta metodinės pagalbos organizuojant gaisrų prevenciją, todėl būtina parengti gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodiką ir užtikrinti, kad būtų atliekamas jos vertinimas.