2021 04 06
Šiuolaikiniame intensyviame žemės ūkyje viena dažniausiai taikomų technologijų – laukų purškimas pesticidais ir skystosiomis mineralinėmis trąšomis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai teigia, kad tokį cheminį „lietutį“ vėjas gali nunešti net 30 metrų į šoną – į tokiu atstumu esančias sodybas, bitynus, vandens telkinius, ekologinių ūkių plotus. Todėl VDU ŽŪA ekspertai, bendradarbiaudami su verslo įmone UAB „Nando“ ir užsienio partneriais, laboratorijoje įrengtame „vėjo tunelyje“ pradeda eksperimentus, ieškodami sprendimo, kuris ateityje būtų komercializuotas ir leistų sumažinti riziką purškiamiems chemikalams patekti į šalia apdorojamo lauko esančią aplinką.
Tai, kad VDU ŽŪA mokslininkų komanda galės atlikti naujus mokslinius tyrimus, eksperimentuoti ir vėliau teikti siūlymus verslui, šios komandos vadovas, VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos fakulteto profesorius Dainius Steponavičius šiandien vadina sėkme. Universitetas projektui, kurį įgyvendina drauge su UAB „Nando“ ir užsienio partneriu – Rumunijos Krajovos universitetu, finansavimą gavo pasinaudoję priemone EUREKA: projektas bus finansuojamas pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“.
D. Steponavičius prognozuoja, kad artimoje ateityje nei Lietuvoje, nei bet kur kitur pasaulyje purškimo technologijos žemės ūkyje atsisakyti nepavyks, todėl mokslininkų užduotis – pasiūlyti tokius sprendimus, kurie purškimo procesą padarytų kuo mažiau kenksmingą aplinkai.
„Purkštuvai, paskleidžiantys herbicidus, fungicidus, insekticidus, skystąsias mineralines trąšas, augalų augimą reguliuojančias medžiagas, tame pačiame lauke per sezoną apsisuka keletą kartų. Šiuolaikinio savaeigio purkštuvo sijos, ant kurios tvirtinami purkštukai, plotis gali būti 30 metrų ir daugiau. Ši sija purškimo metu slenka apytikriai pusės metro aukštyje virš augalų. Tuo metu pučiantis šoninis arba dažnai pasitaikantis gūsinis vėjas nuodingus lašelius gali nupūsti neįtikėtinai toli – iki 30 metrų. Ir toks lašelių dreifas šiuo metu yra didžiulė aplinkosauginė bei ekonominė problema“, – teigia pašnekovas, pastebintis, kad šią problemą bandoma spręsti įvairiomis techninėmis priemonėmis – parenkant optimalų purkštuvo važiavimo greitį, renkantis skirtingus purkštukų tipus (pvz., inžektorinius), keičiant purškiamo skysčio slėgį, įrengiant purkštuvo sijos švytavimo slopintuvus ar įvairias išpurškiamų lašelių srautą nuo vėjo apsaugančias technines priemones.
Kitas būdas – į purkštuvo rezervuarą papildomai įpilti lašelių savybes (dydį, jų paviršiaus įtempimą ir kt.) pakeičiančio preparato (angl. anti-drift agents). Aktyviausiai tokie preparatai pastaruoju metu kuriami JAV.
Pirmieji EUREKA projektą laimėjusios komandos preparato paveiktų lašelių dreifo bandymai jau pradėti VDU ŽŪA Žemės ūkio mašinų technologinių procesų laboratorijoje įrengtame „vėjo tunelyje“. Vėliau bus eksperimentuojama realiomis lauko sąlygomis.
Mokslininkų ir verslininkų tandeme UAB „Nando“ yra atsakinga už lietuviško originalaus preparato sukūrimą, VDU ŽŪA – už jo efektyvumo ištyrimą ir palyginimą su kitose šalyse pagamintais analogais. Rumunijos Krajovos universitetas tirs preparato panaudojimo galimybes Rumunijos sąlygomis ir jo poreikį šios šalies rinkai.
Ieškoti originalių, inovatyvių sprendimų, mažinančių nepageidaujamą purškiamų augalų apsaugos produktų nunešimą pavėjui, skatina griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir Europos žaliasis kursas. Juo siekiama mažinti aplinkos taršą, neigiamą poveikį klimatui, apsaugoti žmonių gyvybes, gyvūnus ir augalus bei padėti įmonėms tapti pasaulio lyderėmis švarių produktų ir technologijų srityje.
Projekto iniciatoriai tikisi, kad per dvejus metus pavyks sukurti natūralių aliejų ir etoksilintų alkoholių mišinių pagrindu pagamintą naują preparatą ir moksliniais tyrimais įvertinti jo efektyvumą bei sumažinti nepageidaujamą purškiamų pesticidų lašelių nunešimą pavėjui.
Sėkmingai įveikus kūrimo ir bandymo etapus, naująjį preparatą, kaip nuostolius mažinantį purškiamo tirpalo priedą, planuojama testuoti ir registruoti prestižiniame Julius Kühn institute Vokietijoje.
