Tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ gali keisti formą, tačiau esmė nesikeičia – kiekvieną pavasarį festivalis suburia kino kūrėjų ir žiūrovų bendruomenę, kad dar kartą įrodytų, jog kinas gyvas, jis kinta ir keičia žmonių gyvenimus. Šiandien, kovo 18-ąją, prasidedantis kino festivalis šiais metais užduoda kiekvienam ypač svarbų klausimą ⎯ „Veikti ar / ir būti?“.
Festivalį „Kino pavasaris“ šį vakarą Vilnius pasitiko ryškiai oranžine spalva šviečiančiais miesto užrašais, tiltais ir fontanais. Iškilminga „Kino pavasario“ atidarymo ceremonija internetu transliuota iš viešbučio „Hotel PACAI“. Jai pasibaigus parodytas atidarymo filmas „Blogio nėra“ (There is no Evil, rež. Mohammad Rasoulof), itin paveikiai atspindintis festivalio temą „Veikti ar / ir būti?“.
Berlyno kino festivalio „Auksiniu lokiu“ apdovanotas filmas akcentuoja moralinės stiprybės ir mirties bausmės temas.
„Kino pavasario“ programa ir šiemet išlaiko plačią filmų geografiją, temų ir kino kalbos įvairovę. „Klausdami „Veikti ar / ir būti?“, kviečiame žiūrovus leistis į pokalbius apie asmeninio ir bendruomenės elgesio motyvus, apie laisvę ir atsakomybę, ieškoti ryšių tarp praeities ir dabarties“, ⎯ sako festivalio programos meno vadovė Mantė Valiūnaitė. Kartu su organizatorių komanda ji tikisi, kad į suvienodėjusias dienas šiais metais rodomi filmai atneš naujų minčių ir jausmų.
„Pasaulyje, kuriame darosi sunkiai įmanoma planuoti, kas nors turi būti stabilu. Jau 26 kartą kino kūrėjus ir žiūrovus kviečiame į tarptautinį festivalį „Kino pavasaris“. Ir jei pavasaris neatšaukiamai prasideda kovo 1 dieną, mūsų festivalis kino meniu žiūrovams visada pateikia maždaug trečiąją pavasario savaitę. Ir pavasaris be kino tampa neįsivaizduojamas“, ⎯ prisipažįsta festivalio sumanytoja, įkūrėja ir direktorė Vida Ramaškienė.
„Kino pavasaris“ atidarymo ceremonijoje viešbučio „Pacai“ kieme Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ypač pabrėžė kūrybišką festivalio komandos požiūrį: „Praėjusiais metais, kai Europoje nevyko nė vienas kino festivalis, Vilnius jį surengė. Šiemet pandemija dar neatsitraukė, tačiau „Kino pavasaris“ vėl ieškojo ir rado naujų formų – pakvietė kiną į miesto viešbučių kambarius, šitaip dar kartą parodydamas, kas gali įvykti, kai susitelkia festivalis, miestas ir viešbučiai. Esu tikras, kad „Kino pavasaris“ įsitvirtina Europos kino festivalių olimpe kaip vienas kūrybiškiausių. Ir tai suteikia stiprų impulsą ateinantiems dešimtmečiams“.
Šių metų festivaliui organizatoriai buvo parengę net penkis scenarijus. „Nuspėti, kokiomis aplinkybėmis teks rengti festivalį, niekaip negalėjome, taigi komanda ieškojo būdų, kaip atrasti tinkamiausią formą, kuri sujungtų ir elektronines patirtis interneto tinkle, ir realias, jausmines patirtis. Rodos, esame užprogramuoti veikti“, ⎯ festivalio atidarymo dienos sulaukusi džiaugiasi „Kino pavasario“ vykdomoji direktorė Agnesta Filatovė.
Praėjusiais metais pradėję rengti įprastą kino festivalį su žiūrovais kino salėse ir ilgai lauktais susitikimais su kino kūrėjais, festivalio organizatoriai turėjo greitai persiorientuoti – užklupusi pandemija ir prasidėjęs karantinas kino filmus perkėlė vien į elektroninę erdvę. Ir šiemet tokio scenarijaus buvo galima tikėtis, tačiau festivalio organizatoriai nenorėjo praleisti galimybės patirti tikro, gyvo festivalio šventę.
„Festivalio formos keičiasi, bet pats festivalis – ne“, ⎯ teigia „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška ir žada, kad įprastus kino šventės elementus bus galima pajusti „Atostogose su „Kino pavasariu“. Net šeši Vilniaus viešbučiai ir vienas Kaune kino gerbėjus kviečia į savo kambarius ir siūlo juose praleisti nekasdienių įspūdžių kupiną kelionę su geriausiais pasaulio filmais. Viešbučiai žiūrovams ruošia ypatingus pasiūlymus, o „Kino pavasaris“ pasirūpins, kad šventinė atmosfera juose žiūrovus lydėtų per visą festivalį.
„Tokios patirtys yra tarsi būdas įsitikinti, kad festivalio renginiai iš tiesų vyksta, kad gyvename ne interneto erdvėje, ne matricoje, o realiame pasaulyje. Į vieną sujungti mūsų tikri ir virtualūs sumanymai kuria kitokį, bet festivalį, ⎯ sako Agnesta Filatovė ir priduria, kad žiūrovų palaikymas „Kino pavasario“ komandai yra svarbus ir būtinas lyg oras. Tik jis gali atpirkti tai, kas į festivalį sudėta. ⎯ Mes irgi žmonės, kaip ir visi išgyvename karantino nepatogumus, savo asmenines patirtis ir psichologines būsenas.“
Pastarųjų mėnesių iššūkius įveikusi „Kino pavasario“ komanda žada įspūdingą ir įsimintiną 26-ąjį festivalį. „Jis bus geriausias, koks tik gali būti šiuo sudėtingu metu. Tikimės, kad žiūrovai tai įvertins, žiūrėdami mūsų filmus“, ⎯ tikisi „Kino pavasario“ sumanytoja Vida Ramaškienė. Jos mintį tęsia Algirdas Ramaška: „Svajojame apie atidarytas kino sales, joms saugome dalį programos filmų, kurių negalime parodyti virtualiai per festivalį. Esame labai pasiilgę kino jausmo.“
Kol galimybės žiūrėti filmus dideliuose ekranuose kino teatruose nėra, festivalį jo organizatoriai kviečia susikurti namuose. Argi ne viliojanti galimybė į nuosavas kino sales pasikviesti geriausius pasaulio režisierius ir aktorius, sėkmingiausius, didžiausių festivalių apdovanojimus pelniusius filmus ir įsileisti neįprastą, kitokį ir todėl labai įdomų pasaulį? Tokį, koks atsiveria stilizuotame, neono šviesose skendinčiame režisieriaus Burhano Qurbani filme apie Berlyno kriminalinio pasaulio dramas „Berlynas. Aleksandro aikštė“ arba rumunų kino kūrėjo Radu Jude tragikomedijoje apie sumišusius moralės principus „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“, arba pagal tikrus įvykius Emmanuelio Courcolo sukurtoje prancūzų komedijoje „Triumfas“.
Kovo 18⎯balandžio 5 dienomis vyksiantis festivalis kvies žiūrėti filmus KINO PAVASARIO virtualiajame kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir internetinėje namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.
Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.
