Besitęsiantis karantinas padarė didelę įtaką visuomenės emocinei sveikatai. „Žmogaus studijų centras“ kartu su „Baltijos tyrimais“ ir draudimo bendrove „Gjensidige“ atliko Lietuvos emocinio klimato tyrimą pirmojo bei antrojo karantinų metu ir pastebėjo, kad iš visų neigiamų emocijų nerimo bei liūdesio lygiai yra aukščiausi. Greta nerimo buvo tirti pykčio ir streso faktoriai.
Per pirmąjį karantiną kovo mėn. net 64 proc. Lietuvos gyventojų jautė nerimą, vėliau šis jausmas kiek atlėgo, tačiau rudenį vėl pakilo, o sausio mėnesį 43 proc. žmonių teigė jaučiantys nerimą, t.y., panašiai, kaip pirmojo karantino pabaigoje – gegužę ir birželį.
Dar blogesnį vaizdą matome stebėdami liūdesio dinamiką. 2020 metų kovą jo lygis buvo aukščiausias – 47 proc., vėliau slūgo iki 37 proc., o sausį vėl šoktelėjo iki 44 procentų. Taigi, beveik pusė Lietuvos jau beveik metus gyvena padidinto nerimo ir liūdesio būsenoje.
„Pakilęs nerimo lygis rodo neapibrėžtumą dėl ateities. Tai visiškai suprantama, nes niekas iš mūsų negali kontroliuoti pandemijos bei žmonės yra priversti tik laukti, kada ir kokių veiksmų imsis atsakingi asmenys. Kai didelę laiko dalį praleidžiame nerimo būsenoje, tai neišvengiamai atsilieps sveikatai. Ir šio poveikio sveikatai tikruosius rezultatus, deja, pamatysime po kurio laiko. Liūdesio poveikį, matomai, daugiausia matysime pablogėjusios psichinės būsenos rodikliuose“, – sako „Žmogaus studijų centro“ prezidentas, psichologas doc. Gintaras Chomentauskas.
Paklaustas, ką galime patys padaryti, kad sumažintume nerimo lygį savo kasdienybėje, jis pabrėžė būtinybę rasti būdų, kaip valdyti nerimą. Pavyzdžiui, kruopščiai planuojant savo dienotvarkę ir kontroliuojant, stabdant savo negatyvias mintys.
„Mažinti nerimą taip pat padeda fizinis krūvis ir malonumų planavimas. Patarčiau žmonėms bent po pusvalandį kasdien pasimankštinti. Kadangi esame izoliuoti namuose, būtina, be darbo, rasti laiko malonumams ir savo mėgstamoms veikloms, kurios padeda atitraukti dėmesį nuo nerimastingų minčių. Liūdesys karantino metu daugiausiai susijęs su bendravimo stoka, vienišumo jausmu. Todėl būtina kuo daugiau bendrauti – tegul ir virtualiai, ar paskambinti ir pasikalbėti su artimaisiais, draugais, kolegomis. Tik ne apie kovidą! Jūsų skambutis gali jūsų draugui ar artimajam nuskaidrinti visą dieną“, – pabrėžia psichologas.
Tyrimo partnerės bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas sako, kad emocinė žmonių būklė nėra vien jų pačių reikalas – verslas taip pat rūpinasi savo darbuotojų savijauta.
„Čia ypatingas vaidmuo tenka verslo vadovams, kurie gali sumažinti neapibrėžtumo dėl ateities jausmą, kuris ir kelia nerimą. Svarbu daugiau bendrauti su darbuotojais, pasakyti jiems įmonės planus, nubrėžti veiklos gaires, parodyti aktyvų darbuotojų vaidmenį įmonės veikloje – tai padės žmonėms jausti mažiau nežinomybės ir nerimo“, – sako „Gjensidige“ vadovas.
Jis pasidalijo savo įmonės pavyzdžiu, kai bendrovė aktyviai inicijuoja darbuotojų bendravimą virtualiai, skatina dalintis nuomonėmis, emocijomis ir asmeniniais sprendimais, kaip kam pavyksta dirbti iš namų. M. Jundulo nuomone, galimybė jaustis priklausančiam įmonės komandai, kuri užsibrėžia tikslus ir jų siekia, mažina neapibrėžtumo ir nežinios lygį.
„Gjensidige“ vadovas papasakojo, kad atliko ir jo vadovaujamos įmonės emocinės būsenos tyrimą, kuris parodė, kad 87 proc. darbuotojų žvelgia į ateitį su viltimi, 84 proc. yra patenkinti gyvenimu. M. Jundulo manymu, tam labai pasitarnavo nuolatinė komunikacija su darbuotojais
Tiesa, 59 proc. darbuotojų atsakė, kad trūksta betarpiško bendravimo. Tam įmonė inicijuoja įvairias neformalias veiklas, kurios padėtų kolegoms kartu gyventi ne tik darbo ritmu, bet ir laisvalaikiu.
„Žmogaus studijų centro“ vadovas G. Chomentauskas atkreipia dėmesį, kad darbdaviams žmonių emocinė savijauta šiandien ypatingai turėtų rūpėti, nes tai tiesiogiai susiję su darbo efektyvumu, žmonių įsitraukimu į įmonės veiklą ir darbo rezultatais. Aukštas nerimo lygis rodo, kad žmonėms trūksta ateities perspektyvos.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė pabrėžia informacinės erdvės svarbą žmonių emocinei būklei.
„Nuo pat pirmojo karantino pradžios mes nuolat atliekame visuomenės apklausas, leidžiančias įvertinti ne tik žmonių emocinę savijautą, bet ir tai, kokie informacijos apie situaciją šaltiniai jiems yra svarbiausi. Rezultatai rodo, kad tiek tradicinė žiniasklaida (televizija, radijas), tiek internetinė žiniasklaida ir socialiniai tinklai vaidina svarbų ir, deja, dažnai neigimas emocijas skatinantį vaidmenį. Tad apgalvota, racionali ir aiški komunikacija visuomenei yra vienas iš svarbesnių veiksnių, galinčių prisidėti prie geresnės emocinės būsenos palaikymo”, – sako „Baltijos tyrimų“ vadovė.
