Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitikimo su Vokietijos ambasadoriumi Matthiasu Sonnu metu pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus, aptarė Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą vidaus reikalų srityje, COVID-19 pandemijos situaciją ir Lietuvos iniciatyvą dėl Europos Sąjungos (ES) cheminių, biologinių, radiologinių, branduolinių (CBRN) pajėgumų centro steigimo Lietuvoje. Taip pat buvo aptartas Interpolo kanalo naudojimo politinio persekiojimo tikslais klausimas.
Dabartinė pandemija ir Baltarusijos Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės sustiprino poreikį gerai koordinuoti krizių valdymo sistemą. Vyriausybės programoje yra numatyta užtikrinti veiksmingą nenumatytų atvejų planavimą bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. Atsižvelgiant į Baltarusijos Astravo atominės elektrinės artumą prie ES išorės sienos, Lietuva siekia vieno iš ES civilinės saugos mechanizmo „rescEU“ pajėgumų centrų steigimo Lietuvoje. Jame būtų sutelkiami pajėgumai ir atsargos CBRN incidentams likviduoti.
„Mes sveikiname sustiprintą ES civilinės saugos mechanizmą. Tai suteikia valstybėms narėms galimybę kartu reaguoti į galimus kritinius scenarijus. Turime daugiau nei dešimtmetį pasirengimo radiologiniams ir branduoliniams incidentams dėl atominės elektrinės eksploatavimo Lietuvoje patirties,“ – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Nuo 2005 m. Lietuva aktyviai dalyvauja ES civilinės saugos mechanizme. 2019 metų spalį, siekiant įvertinti atsakingų institucijų parengtį, Lietuvoje buvo vykdytos valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos. Taip pat Lietuvoje sukurta visuomenės perspėjimo ir informavimo sistema, veikianti visų mobiliojo ryšio operatorių tinkluose, sukurtas specialus internetinis puslapis www.lt72.lt apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms Lietuvoje.
Kitas svarbus klausimas, aptartas susitikimo metu – Rusijos Federacijos veiksmai prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje. 2020 m. gruodžio mėn. Rusijos žiniasklaida paskelbė apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto už akių pareikštus kaltinimus trims Lietuvos teisėjams ir ėmėsi veiksmų dėl jų tarptautinės paieškos. Taip pat buvo paskelbtas tarptautinis arešto orderis dėl Leonido Volkovo, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygio.
„Lietuva smerkia tarptautinių instrumentų naudojimą politiškai motyvuotam persekiojimui vykdyti. Dėl šio politiškai motyvuoto baudžiamojo persekiojimo gali būti pažeista tarptautinė teisė, o Interpolo kanalas naudojamas pažeidžiant šios organizacijos konstituciją, kuri draudžia politinio pobūdžio veiklą“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Reikia pažymėti, kad esami ES teisiniai mechanizmai nenumato aiškių ir pakankamų procedūrų ES piliečiams apsisaugoti prieš tokį politiškai motyvuotą trečiųjų šalių persekiojimą. Lietuva tikisi Vokietijos paramos būsimose diskusijose dėl bendrų ES nuostatų dėl politiškai motyvuotų persekiojimų, tarptautinių paieškų ir ES piliečių ekstradicijos.
Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijos glaudžiai bendradarbiauja jau daugelį metų – reguliariai keičiasi informacija apie su nusikalstamumu susijusius asmenis, jiems kertant sienas; rengia bendras pratybas prie sausumos sienų, jūroje ir oro erdvėje bei mokymus ir kvalifikacijos kėlimo renginius; teikia pagalbą operacijų metu ir konsultuojasi, kai įsigyjama techninių priemonių.
