Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu dalyvavo Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume (GFFA) – tarptautinėje konferencijoje svarbiausiais pasaulinės žemės ūkio ir maisto politikos klausimais. Šiais metais GFFA sprendžia ypač svarbius maisto tiekimo iššūkius: kaip žemės ūkis gali aprūpinti pasaulį maisto produktais, nepaisant pandemijos ir klimato kaitos.>
Ministras akcentavo patikimos maisto sistemos, veikiančios bet kokiomis aplinkybėmis ir galinčios užtikrinti pakankamą maisto tiekimą piliečiams, svarbą siaučiant COVID-19 pandemijai.
Karantino apribojimai ne tik pakeitė vartotojų įpročius, bet ir sutrikdė maisto grandinių judėjimą, siaurėja maisto produktų pasirinkimas, gamyba stoja, o importuotų ir eksportuojamų prekių pristatymo grafikai stringa. Kai kurių produktų importo sustabdymas gali reikšti net jų deficitą, pavyzdžiui, Lietuva užsiaugina tik 40 proc. kiaulienos.
„Norint išvengti panašios padėties ateityje, privaloma didinti žemės ūkio ir maisto pramonės atsparumą bei imtis konkrečių veiksmų: skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines, taikyti žiedinę ekonomiką bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Taip pat pasitelkti novatoriškas finansavimo ir pajamų draudimo sistemas bei kitas rinkos valdymo priemones, skirtas apsaugoti visus nuo rinkos nestabilumo“, – teigia žemės ūkio ministras.
Kaip maisto grandinės gali tapti labiau atsparios klimato kaitai?
Konferencijoje daug dėmesio skirta klausimui, kaip maisto sistemos labiau prisidėti prie klimato kaitos pasekmių sušvelninimo ir taptų atsparesnės klimato kaitai.
Pasak ministro K. Navicko, ypač svarbu maisto sektoriuje diegti žiedinės ekonomikos metodus, kurie sumažintų išteklių naudojimą, išmetamų teršalų ir atliekų kiekį, o atliekos būtų kuo efektyviau panaudojamos.
Akivaizdu, kad ūkininkai klimato kaitos pasekmes jaučia jau dabar, todėl sprendimų reikia greitų ir kokybiškų. 2018 m. Lietuvoje užtrukusi sausra atnešė nuostolių ir augalininkystės, ir gyvulininkystės sektoriams. Nuostoliai – beveik 102 mln. eurų. Pernai ūkininkai prarado dalį derliaus dėl vėlyvų šalnų, ypač nukentėjo sodininkystės, daržininkystės sektoriai.
„Su panašiomis stichijomis susidursime ir jų pasekmes jausime vis dažniau, todėl maisto grandinės turi būti kuo labiau atsparios klimato kaitai. Tam būtina skatinti ūkių veiklos įvairinimą, veisimo ir selekcijos būdu gerinti galvijų ir augalų kokybę, didinti augalų ir gyvūnų veislių įvairovę, gerinti žemės ūkio ekosistemų, vandentvarkos ir dirvožemio funkcionalumą, skatinti ir praktikoje taikyti mokslinius tyrimus. Naujausios mokslinės žinios ir mokymai turi tapti prieinami, o naujausių technologijų diegimas skatinamas investicine parama“, – teigia Kęstutis Navickas.
GFFA kasmet vyksta Berlyne tuo pačiu metu kaip ir tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda Žalioji savaitė. Šiemet dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos 13-ą kartą vykstantis forumas surengtas nuotoliniu būdu. Jame dalyvavo apie 70 ministrų iš viso pasaulio, taip pat svarbiausių ekonominių organizacijų atstovai.
Forumo renginiuose tarptautinės politikos, verslo, mokslo atstovai bei pilietinės visuomenės ekspertai dalijasi patirtimi ir aptaria pasaulinės žemės ūkio politikos iššūkius.
