Spalio 20 d., Kauno rajone kriminalistai sulaikė vyrą, kuris, kaip įtariama, apgavęs senolę pasisavino jos pinigus ir papuošalus.
Tą pačią dieną, apie 11.00 val. Kauno r., Garliavoje, senolei į jos namų telefoną paskambino iš balso nepažįstamas vyras, kuris prisistatė Vilniaus miesto finansinės policijos tyrėju ir pokalbio metu įtikino, jog paštininkai senatvės pensiją atneša padirbtomis kupiūromis, todėl į namus atvyks kitas policijos pareigūnas, kuris paims visus turimus grynuosius pinigus, juvelyrinius dirbinius ir patikrins, ar jie tikri. Vėliau į namus atvyko nepažįstamas vyras, kuriam senolė atidavė 2000 eurų bei juvelyrinius dirbinius.
Tą pačią dieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai Garliavoje sulaikė vyrą (gim. 1991 m.), pas kurį rasti iš senolės pasisavinti pinigai ir juvelyriniai dirbiniai. Anksčiau ne kartą už įvairias nusikalstamas veikas teistas vyras, kuris neseniai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, pripažino apgavęs moterį ir pasisavinęs ne savo grynuosius pinigus bei papuošalus.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str., dėl sukčiavimo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorai.
Policijos pareigūnai primena:
Kaip sukčiai veikia?
– Sukčiai dažnai prisistato kaip asmenys, atstovaujantys autoritetingoms institucijoms ar organizacijoms (bankams, policijai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir kita), ir nurodo, kad tiria menamą nusikaltimą bei prašo asmens ar prisijungimo prie finansų įstaigos duomenų, kurie menamo tyrimo metu neva padės nustatyti tiesą.
– Sukčiai užduoda daug klausimų, gudriai paprašo atskleisti itin privačią informaciją ir tuoj pat panaudoja ją prieš Jus, pavyzdžiui, prašo patikslinti artimojo vardą, nurodyti banką, kurio paslaugomis naudojatės, ir tada „sujungia“ būtent su Jūsų nurodyto banko atstovu ar pakartoja Jūsų anksčiau pasakytą artimojo vardą ir pavardę, nurodydami jo „padarytą žalą“.
– Potencialioms aukoms paskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato kaip jų artimieji ar draugai, tariamai patekę į nelaimingus įvykius ir prašantys skubios pagalbos.
– Naudodamiesi netikėtumu ir Jūsų susijaudinimu, sukčiai praneša apie neva įvykusį eismo įvykį ar nelaimę, susijusią su Jūsų artimaisiais, ir prašo skubiai pervesti jiems reikiamų pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti. Jeigu taip atsitiktų, neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų – patys paskambinkite artimajam ar giminaičiui ir įsitikinkite, ar jam tikrai reikia Jūsų pagalbos.
Kaip elgtis?
– Sulaukę netikėto sukčių skambučio, nutraukite pokalbį!
– Sulaukę pakartotinio skambučio, nekelkite ragelio. Jeigu pakėlėte ragelį ir supratote, kad skambina tie patys žmonės, vėl padėkite ragelį.
– Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112. Kodėl? Pranešę policijai padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.
Įsidėmėkite!
– Kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate ir tampa vis sunkiau atpažinti apgavystę.
– Nepriimkite žaibiškų sprendimų, nemokėkite grynųjų ir neperveskite į nurodytas banko sąskaitas pinigų nežinia kam.
– Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kita.
– Jokiu būdu neperduokite pinigų per tarpininkus.
– Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai netarpininkauja tarp nukentėjusiojo ir pažeidėjo sprendžiant piniginius klausimus.
