Šiemet ugniagesiams gelbėtojams iš šulinių, priešgaisrinių vandens rezervuarų, duobių, lauko tualetų ir požeminių konteinerių teko gelbėti net 46 įkritusius žmones, 15 iš jų žuvo. 2019 m. ugniagesiai gelbėtojai atliko 47 tokius gelbėjimo darbus, jų metu žuvo 7 žmonės.
Rugsėjo 7 d. buvo gauti net du pranešimai apie į šulinius įkritusius žmones. Vidurdienį Kaišiadorių rajone, Žasliuose, priešgaisriniame vandens rezervuare buvo rastas vyro kūnas. O pavakary pranešta apie dar vieną nelaimę – Lazdijų rajone, Seirijų miestelyje, į šulinį įkrito vyras. Jį gelbėtojai rado maždaug 16 m gylyje. Vienas iš ugniagesių su kvėpavimo organų apsaugos aparatu nusileido į šulinį ir iškėlė žmogų. Jis buvo perduotas medikams, deja, pastarieji konstatavo vyro mirtį.
Kodėl žmonės įkrenta į šulinius? Kaltas jų pačių neatsargumas ar netvarkingi šuliniai?
Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Kerševičiaus, šalyje yra palikta nemažai apleistų šulinių, kurie yra apžėlę, sutrūnijusiais dangčiais arba visai be jų: „Pasitaiko atvejų, kai žmonės įkrinta į tokius apleistus šulinius ir negali nei prisišaukti pagalbos, nei išlipti iš jų. Kaune buvo atvejis, kai į tokį apleistą šulinį įkrito vaikas. Jo paieška truko kelias paras. Į ją įsitraukė Viešojo saugumo tarnyba, policija, ugniagesiai. Didelių pastangų dėka dvylikametį berniuką pavyko surasti. Jis buvo įkritęs į 4-5 m gylio priešgaisrinį vandens rezervuarą. Laimei, jame nebuvo vandens. Rezervuaras buvo miesto teritorijoje, prie upės, visas apžėlęs ir seniai nenaudojamas, kažkada priklausęs vienai įmonei.“
V. Kerševičius teigia, jog dėl tokių neužsandarintų ir nenaudojamų šulinių kreipėsi ir į savivaldybę. „Priešgaisrinius vandens rezervuarus, esančius įmonių teritorijose, turi prižiūrėti pačios įmonės. Jos privalo pasirūpinti, kad jie būtų sandarūs, uždengti, aptverti ir turėtų tam tikrą kiekį vandens. Įmonei bankrutavus, nebėra kam rūpintis ir priešgaisriniu rezervuaru. Tuomet lauk nelaimės. Tokiuose rezervuaruose paprastai nėra kopėtėlių, todėl įkritus į jį sudėtinga išlipti. Šiuo metu, ten kur yra gera vandentiekio sistema, priešgaisriniai rezervuarai naikinami, deja, rajonuose jų dar išlikę nemažai“, – sako valdybos viršininkas.
V. Kerševičiaus teigimu, gelbėjimo darbai šuliniuose – labai sudėtingi ir rizikingi, nes juose gali kauptis metano ar sieros vandenilio dujos: „Su kvėpavimo aparatu labai sudėtinga leistis į šulinį, nes jis visur kliūva. Štai ir šių metų liepos 21 d. Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, Tuščiaulių kaime, atlikdami gręžinio valymo darbus, sieros vandenilio dujomis, susikaupusiomis vamzdynuose, apsinuodijo trys UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai. Jie gelbėjo vienas kitą ir visi trys žuvo. Vienam iš juos traukusių ugniagesių užsikabino ir išsisandarino kaukė. Jis pasijuto blogai ir buvo išvežtas į ligoninę.“
Kad neįvyktų nelaimė, V. Kerševičius pataria gyventojams būti budriems ir nevaikščioti apleistose teritorijose, o kažkur išeinant pasiimti ir telefoną, kad esant galimybei, būtų galima pranešti apie įvykį. „Gerai, jeigu nelaimės vieta greitai identifikuojama, o kartais žmogaus, įkritusio nuošalioje vietoje, gali niekas nerasti metų metais,“ – sako jis.
Asociatyvi nuotrauka.
