Oficialu: Kaune iškils pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“, o S. Dariaus ir S. Girėno stadione atnaujinamos statybos. Šį trečiadienį pasirašytos stadiono bei mokslo ir inovacijų centro rangos darbų sutartys. Pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms paaiškėjo, jog 32 mln. ir 24,3 mln. eurų vertės projektus įgyvendins bendrovė „Autokausta“. Vienus didžiausių Kauno projektų planuojama baigti 2022 metais.
Naujas įrašas miesto istorijoje
„Šių projektų įgyvendinimas priminė bėgimą su kliūtimis, tačiau visi barjerai sėkmingai įveikti. Dabar į praeitį nesigręžiojame – žiūrime tik pirmyn ir esame tvirtai pasiryžę tiek stadiono, tiek mokslo muziejaus statybas užbaigti iki galo. Šie du projektai žymi labai svarbų kokybinį lūžį Kauno istorijoje. Tikime, kad juos įmanoma įgyvendinti 2022 metais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine. Turime tvirtą Vyriausybės ir Premjero Sauliaus Skvernelio paramą, tad jaučiamės kur kas užtikrinčiau ir ramiau“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak V. Matijošaičio, Kauno augimas ir modernėjimas neatsiejamas nuo čia kylančių ir atsinaujinančių objektų. Virsmas šiuolaikiniu ir inovatyviu miestu, sukuriant unikalias erdves mokslo populiarinimui, naujoms sporto ir kultūros aukštumoms, nebūtų galimas be svarios pagalbos iš įvairių finansinių šaltinių.
Skaičiuojama, kad bendra investicijų vertė į kauniečiams ir miesto svečiams reikšmingus projektus šiuo metu siekia apie 121 mln. eurų. Tarp didžiausių Kaune įgyvendinamų projektų – Kauno sporto halės rekonstrukcija, tilto į Nemuno salą statybos, Aleksoto inovacijų pramonės parko infrastruktūros sukūrimas, Vandens sporto centro Nemuno saloje bei naujosios ledo arenos šalia „Girstučio“ statybos, kompleksinis Ąžuolyno parko atnaujinimas.
„Stadione darbus pradedame iš karto po sutarties pasirašymo. Kalbant apie mokslo muziejų, mums reikės apie 2 mėnesių paruošti darbo projektą, su kuriuo iškart startuosime ir Nemuno saloje“, – komentavo bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.
Rangovo atstovas užtikrino, kad jo vadovaujama įmonė pajėgi įgyvendinti abu objektus savo jėgomis. Atlikdama darbus, „Autokausta“ retai naudojasi subrangovų paslaugomis.
„Turime apie 350 sunkiosios technikos vienetų, savo betono mazgus, metalo konstrukcijų gamyklą, asfalto fabriką, šimtus darbuotojų bei puikius inžinierius. Jeigu kojos nepakiš virusas, visiškai realu tiek stadioną, tiek mokslo muziejų užbaigti statyti laiku – 2022 metais. Suprantame šių statinių svarbą Kaunui ir visai Lietuvai, todėl dėsime visas pastangas“, – patikino J. Kriaučiūnas.
Išsiskirs unikaliu akcentu
Nemuno saloje iškilsiančiame interaktyviame mokslo ir inovacijų centre lankytojai galės prisiliesti prie technologijų, iš arčiau susipažinti su šių dienų naujovėmis. Kauniečių ir turistų traukos centre per metus tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.
Ispanijos ir Australijos kompanijos „SMAR Architecture Studio“ parengtas projektas išsiskiria unikaliais architektūriniais ir dizaino sprendiniais, bet tuo pačiu puikiai integruojasi į kauniečių pamėgtą natūralų Nemuno salos kraštovaizdį.
Pasak ekspertų, tai bus unikalus statinys visoje Europoje, jo akcentu ir tikra puošmena taps pasvirusi 21 metro skersmens „disko“ konstrukcija, „pakibsianti“ virš įėjimo į muziejų. Jo viduje – nuolatinė ir kintanti ekspozicijos, STEAM laboratorijos, virtualių projekcijų erdvės. Šiuolaikiškame muziejuje taip pat įsikurs kavinės, konferencijų salės, dirbtuvės bei administracinė dalis.
Šiuo metu rengiami „Mokslo salos“ erdves užpildysiančios ekspozicijos pirkimo dokumentai. Jos koncepciją sukūrė didelę patirtį šioje srityje turinti Lenkijos kompanija „Multimedia Art & Education“.
Tai, jog projektas bus įgyvendintas, liudija ne tik šį pavasarį užsitikrintas finansavimas, bet ir atliekami namų darbai: Nemuno saloje į būsimą muziejų jau nutiesta didžioji dalis požeminių komunikacijų, atlikta trečdalis Karaliaus Mindaugo prospektą ir salą sujungsiančio naujo tilto statybos darbų. Aplink tvarkomos prieigos, miestas ruošiasi ir paties Nemuno salos parko rekonstrukcijai.
Statybų pauzė nenuėjo veltui
„Šie metai Lietuvai ir pasauliui pateikė sudėtingų išbandymų, tapome savotiškais pandemijos įkaitais. Vis dėlto Kauno ambicijos išliko tokios pat tvirtos ir tikslai nė kiek nesumenko. Jie svarbūs kiekvienam kauniečiui, o taip pat ir visos šalies gyventojams. Drauge su komanda siekėme, kad ši sutarčių pasirašymo diena ateitų kuo greičiau“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Trečiadienį taip pat pasirašyta 32 mln. eurų vertės S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangos darbų sutartis. Visai Lietuvai ir ypač Kaunui svarbų stadioną ketinama pabaigti statyti per pusantrų metų.
Stadiono statybos praėjusių metų pabaigoje buvo trumpam patekusios į aklavietę. Sausį Kauno savivaldybė nutraukė sutartį su Turkijos įmone „Kayi Construction“, kuri dėl finansinių problemų nesugebėjo atsiskaityti su subrangovais bei darbuotojais. Po to užsisukę ginčai teisme kainavo keletą mėnesių brangaus laiko.
„Tuo metu nesėdėjome sudėję rankų. Patobulinome techninį stadiono projektą ir galiausiai pradėjome naujų rangovų paiešką“, – apie nelengvą periodą kalbėjo V. Šiliauskas.
Turkams pasitraukus iš stadiono statybų, architektams buvo iškelta užduotis peržiūrėti ir atnaujinti projektą. Per pastaruosius ketverius metus nuo tada, kai jis buvo parengtas, pakilo FIFA reikalavimų kartelė: pakito apšvietimo, varžybų filmavimo bei komentavimo patalpų standartai, patobulinta visų stadione numatytų ekranų raiška. Per trejus metus neišvengiamai keitėsi ir statybos darbų kaštai.
Daugiau kaip 15 tūkst. vietų tribūnas turėsiančiame stadione greta sporto renginių vyks ir grandioziniai koncertai. Tam reikėjo padidinti elektros galią, suprojektuoti atsarginį energijos šaltinį – elektros generatorių, stiprinti dangas laikinos scenos pastatymo vietose. Po visų patobulinimų ir atnaujinimų stadionas taps ne tik ekonomiškesnis, modernesnis, bet ir patrauklesnis verslui.
Dalis darbų – jau atlikta
Iki praėjusių metų žiemos stadione dirbusi Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ spėjo atlikti nemažą dalį darbų. Buvusių teniso kortų vietoje įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su lietaus kanalizacija, drenažu, vandentiekiu, siurbline bei naftos gaudyklėmis.
„Turkijos statytojai kartu su subrangovais demontavo susidėvėjusius elementus – gelžbetonines tribūnas, apšvietimo stulpus, švieslentę. Taip pat pastatė VIP tribūną“, – jau atliktus darbus vardijo Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Po rekonstrukcijos stadiono tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projekte numatytas sprendimas – iš medžio sukurta fasadinė dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir darniai įsiliesianti į bendrą aplinką Ąžuolyno fone. Stadione bus paklota moderni šildoma danga, atitinkanti aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.
Dariaus ir S. Girėno stadionas yra ryškiausias akcentas bendroje kompleksiškoje miesto vizijoje. Šiuo metu greta atgimsta legendinė sporto halė, ženkliai pasikeis ir visa Sporto gatvės aikštė drauge su stadiono bei halės prieigomis, vyksta Ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukcija. Miestas ruošiasi ir naujo lengvosios atletikos maniežo statyboms, taip pat netruks ateiti eilė darbams Dainų slėnyje.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
