Birželio 30 dieną Kauno meninkų namuose vyko jau 32-asis slemo renginys. Tai Lietuvoje vis populiarėjantis reiškinys, kurio metu kūrėjai gali laisvai ir be ribų parodyti savo poeziją.
Renginio organizatorė Asta Volungė slemą apibūdina kaip poeziją be taisyklių. „Slemas tai yra jaunatviškas poezijos konkursas, kur nėra klasikinės poezijos taisyklių. Bet paprastos taisyklės vis dėlto yra: konkursą įprastai vertina publika, kiekvienas autorius turi po 3 minutes pasirodymui, skaito tik savo kūrybą ir negalima naudoti jokių kitų rekvizitų. Iš principo žmogus atsistoja ant scenos ir ne tik, kad perskaito savo kūrybą, bet ir išraiškingai tai pateikia pasinaudodamas savo balso išraiškos galimybėmis. Tai nėra vien tik poezija iš tos pusės, kad kažkas yra parašyta ir tai žmogus perskaito, bet tai yra performatyvi, kitokia poezija. Apibūdinčiau ją kaip poeziją be ribų, nes sleme galima verkti, keiktis, labai lyriškai skaityt, o kūriniai gali būti labai rimuoti arba išvis nerimuoti. Slemas gali evoliucionuotis iki repo ar dainuojamosios poezijos.“
Slemas Lietuvoje
Šis poezijos žanras atsirado devintajame dešimtmetyje Amerikoje, o Lietuvoje jis pasirodė prieš 10 metų. „Lietuvoje jis buvo pradėtas grupelės entuziastų, kurie tiesiog susirinko ir pradėjo visą tai. Kauno menininkų namuose slemas atsirado kaip naujas, netikėtas formatas ir iki šiol yra populiarus, ypatingai jaunimo tarpe. Žmonės, kurie turi ką pasakyti ir kuriems toks neredaguotas, grynas formatas yra artimas, mėgsta šį žanrą“, – teigia renginio organizatorė. Vienas iš slemo dalyvių, Jovaras Kelpšas mano, kad pastaraisiais metais slemas įgavo laibai didelį pagreitį, nes labai daug žiūrovų susirenka tiek Kaune, tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose vykstančiuose renginiuose.
Kokie dalyviai yra šiandien?
„Vasara įprastai dalyvių visada būna mažiau, nes toks metas kai žmonės išvažiuoja prie ežerų ir pas močiutes braškių skinti. Tačiau šis pirmas slemas po karantino labai nustebino, sulaukėme apie 150 žmonių, atrodo, jog žmonėms to trūko ir buvo pasiilgę. Pačių dalyvių, kurie ketina pasirodyti šį vakarą, sąraše turime apie 10, tačiau dalyviai užsiregistruoti ateina ir prieš pat renginį. Tai įprastai būna apie 6, o kartais net 20 dalyvių. Pagal amžiaus grupes slemu daugiausia užsiima jauni entuziastai. Yra ir keletas slemerių, kurie yra vyresnio amžiaus. Vilniuje, kiek žinau, yra įvairiau, bet Kaune daugiausia vyresnių klasių moksleivių, studentų, iš principo, daugiau jaunimo renginys“,– sako slemo organizatorė Asta.
Taip pat organizatorė priduria, kad sleme pasirodo nuolatiniai dalyviai. „Man atrodo, kad yra žmonių, kurie auga ir užauga su slemu kaip kūrėjai. Lietuvoje yra žinomų žmonių, kurie savo karjerą būtent ir pradėjo nuo slemo, kaip pavyzdžiui, Kudirka, kurio muzika kaip tik ir atėjo iš slemo. Būna, kad čia žmonės pabando ir nueina į vieną ar į kitą kūrybos pusę. Įprastai slemas pritraukia pilną salę, o žmonės stovi dar ir už durų. Mano nuomone toks susidomėjimas reiškia, kad žmonėms patinka galėti laisvai, atvirai išreikšti savo kūrybą.“
Slemas dalyvių akimis
Jovaras Kelpšas jau kelerius metus, kaip dalyvauja sleme: „Kai lipau ant scenos pirmą kartą, buvo jaudulys, nes iš pradžių tik stebėdavau ir norėjosi užlipus sudaryti gerą įspūdį. Po pirmojo bandymo beveik kas mėnesį ir dalyvauju. Patį slemą aš apibūdinčiau kaip laisvos kūrybos formą, kuri ne tik, kad peozija, bet apima ir teatrą ir prozą. Čia yra vos ne viskas, ką galima išreikšti meniniu pasirodymu – ar tai būtų kūno kalba, ar žodžiai – visa tai apima slemą. Slemas nėra vien
tik tekstas, tai yra, kaip tu tą tekstą pateiki žmonėms.“
„Buvau pačiuptas jausmo čia dalyvauti, man čia labai patinka būti nerimtam. Pirmą kart kai atėjau kaip konkurso dalyvis bandžiau kiekvienam taikyti į protą ir į širdį. Pasirodo, kad sleme labai svarbu jausti auditoriją ir jei ji tavęs neklauso tai tu negali patraukti jos dėmesio, gali sakyti bet ką, bet ji tavęs neklausys. Todėl labai svarbus yra teksto perteikimas.“ – savo patirtimi dalijasi ir kitas slemo dalyvis Povilas Venta Kuprys.
Patarimai besiruošiantiems dalyvauti sleme
„Geriausias patarimas turbūt būtų sukaupti tai ką nori parodyti ir tuo didžiuotis bei išvis išdrįsti pasirodyti. Kaip vedėjas Raibys sakydavo, teisintis reikia tada, kai nelipi ant scenos, bet jeigu jau užlipai ant scenos, tai čia jau didelis pliusas ir tada jau gali parodyti žmonėms, ką tu turi pasiruošęs skaityti“, – dalijasi savo patirtimi Jovaras Kelpšas.
„Svarbiausia yra atsistot prieš veidrodį ir perskaityt savo tekstą, kad jį žinotum“ – sako Povilas Venta Kuprys. O kitas dalyvis Julius Uogelė juokauja, kad svarbiausia reikia turėti draugų, kurie privers tave ateiti ir pasirodyti.
Taip pat reikia nepamiršti, kad norint laimėti ir sėkmingai pasirodyti, dalyviams būtina laikytis trijų paprastų taisyklių: privaloma skaityti savo tekstą, pasirodymas negali viršyti trijų minučių ir negalima vilkėti kostiumų, naudoti garso efektų ar kviestis pagalbininkų.
