Į Lietuvą atėjus karščio bangai, įsibėgėjo ne tik vasariškos pramogos, bet ir vaikų traumų sezonas. Tėvai susiduria su problema: kaip apsaugoti rizikuoti linkusį paauglį, kuris nenori paklusti nei tėvams, nei apskritai jokioms taisyklėms ir tampa grėsme pats sau? Erudito licėjaus psichologė Rūta Žiaunienėprimena, kad paauglystėje vykstančius kūno pokyčius pastebėti lengva, tačiau ypač svarbu suprasti, kad dramatiški pokyčiai šiuo amžiaus tarpsniu vyksta ir vaiko smegenyse. Tad norint tinkamai drausminti, kalbėtis ir būti savo vaiko išgirstiems, pirmiausiai derėtų suprasti, kokie virsmai vyksta paauglio galvoje.
Paauglio elgesį lemia ryškūs pokyčiai smegenyse
Žiūrint iš biologinės perspektyvos, paauglystė turėtų būti geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes šiuo periodu dauguma fizinių ir protinių funkcijų, tokių kaip greitis, jėga, reakcijos laikas, atmintis, yra beveik pilnai išsivysčiusios. Paauglystėje gimsta naujos, ryškios idėjos, kurios stimuliuoja paauglio vaizduotę ir skatina jį veikti.
Pastaraisiais dešimtmečiais atliekami magnetinio rezonanso smegenų tyrimai parodė, kad paauglystėje vyksta ryškūs smegenų pokyčiai. Kūno pokyčius aplinkiniams pastebėti lengva, o smegenyse vykstančius virsmus užfiksuoti ne taip paprasta, nors būtent jie leidžia suprasti vienokį ar kitokį, kartais aplinkinius labai erzinantį paauglio elgesį.
Viena iš smegenų sričių, kuri paauglystėje stipriai pasikeičia, yra kaktinė žievė. Ši sritis dalyvauja daugybėje kognityvinių funkcijų, pvz., sprendimų priėmimo, planavimo, pasekmių supratimo ar galimų pasekmių numatymo, gebėjimo matyti tam tikrus dalykus iš kito žmogaus perspektyvos ir, atsižvelgiant į tai, koreguoti savo elgesį. Taip pat ši kaktinės žievės sritis yra atsakinga ir už nepriimtino elgesio slopinimą bei laiku sustabdo mus, kad nepasakytume ko nors nemandagaus ar kvailo. Ši sritis taip pat dalyvauja bendravime, kai bandome suprasti kitus žmones ar net pačius save. Kaktinė sritis paauglystėje vis dar vystosi ir tai gali trukti iki kol žmogui sueina 30 metų. Taigi, esate teisūs manydami, kad jūsų paauglys vaikas sunkiai supranta ir priima kitų žmonių kritiką bei pastabas.
Taip, paaugliai mėgsta rizikuoti: jie rizikuoja gerokai daugiau ir dažniau nei vaikai ar suaugusieji. Ypač tai pastebima vasaros sezonu, kai vilioja išvykos su draugais, vandens pramogos. Paauglių polinkis rizikuoti ypač pastebimas draugų kompanijoje. Tokį elgesį psichologė Rūta taip pat aiškina smegenų funkcijų pokyčiais: limbinė sistema dalyvauja emocijų apdorojime ir suteikia apdovanojimo, pasitenkinimo jausmus. Ji suaktyvėja tuo metu, kai rizikuojame. O kaktinė sritis, atsakinga už rizikingo elgesio kontrolę, paauglystėje dar tik vystosi. Štai iš kur paauglių polinkis rizikuoti: trokštama pasitenkinimo jausmo, tačiau iki galo neįvertinamos galimos pasekmės.
Smegenų tyrimai rodo, kad šis gyvenimo periodas yra ypač adaptyvus ir puikiai tinka mokytis, lavinti kūrybiškumą. Tad jei savo paaugliuose vaikuose kartais matote problemą – polinkį rizikuoti, prastą impulsų kontrolę, drovumą – nereikėtų to stigmatizuoti: šis elgesys yra tarsi pamatas mokymuisi ir vaiko socialinei raidai.
Sprendimas: kelkite vaiko savivertę rodydami jam dėmesį
Tad kaip elgtis tėvams, kai prasidėjus ilgajam atostogų sezonui, visa auklėjimo atsakomybė nebėra pasidalijama su mokytojais, bet tenka jiems vieniems? Rūta pataria: ramiai reikalaukite laikytis įsipareigojimų, nes paauglio limbinė sistema (emocijų centras) yra labai jautri išorės dirgikliams. Pabrėžkite ir parodykite savo vaikui, kad matote, kai jis elgiasi teisingai, priimtinai. Dėmesys yra tarsi paauglių maistas, keliantis jų savivertę. Teigiamus paskatinimus, tokius kaip didesnės laisvės suteikimas, pasitikėjimo vaiku demonstravimas, gero žodžio pasakymas, mažos dovanos, paauglio smegenys priima kaip apdovanojimą. Todėl vaikui norėsis tokį savo elgesį kartoti.
Paauglystė – tai jau nebe tas amžiaus tarpsnis, kai galite auklėti vaiką. Tai laikas, kai reikia su vaiku kalbėtis. Suraskite laiko nuoširdiems pokalbiams apie gyvenimą, pasirinkimus ir vertybes, pasidalinkite savo išgyvenimais ir savo paauglystės jausmais bei patirtimi. Kaktinė žievė paauglystėje nėra iki galo susiformavusi ir vis dar vystosi, todėl vaikui ne visada pavyksta suprasti kitų žmonių požiūrį. Paaugliui padėsite pasidalindami savo įžvalgomis: kaip situaciją matote jūs ir kaip elgtumėtės vaiko vietoje. Tačiau jokiu būdu nereikalaukite kartoti jūsų veiksmų ir neverskite vaiko elgtis pagal jus. Taip padėsite plėsti vaiko požiūrį, formuosite vertybes ir mokysite naujų elgesio strategijų.
Jei paauglys prieštarauja, nesivelkite į konfliktus. Tai nereiškia, kad jam turite nusileisti. Prisiminkite, kad racionalių sprendimų priėmimas paauglystėje dar nėra pilnai išsivystęs ir nesitikėkite, kad paauglys galvos taip pat, kaip jūs. Konfliktinėje situacijoje išlikite ramūs pirmiausia jūs, vaiko tėvai, ir tiesiog leiskite emocijoms nurimti, o tada ramiai šnekėkite apie tai, ko jūs tikitės ir ko norite.
Dažna tėvų auklėjimo strategija yra įkyrus raginimas. Nereguliuokite paauglio veiksmų taip, kaip mažamečio vaiko. Prisiminkite, kad paaugliai, kaip ir suaugusieji, po kelių pastabų ir moralizavimo nieko nebegirdi. Paauglių smegenys jautriai reaguoja į griežtą balso toną, reikalavimus. Jiems nepatinka, kai reikalaujama skubiai nutraukti patinkančią veiklą. Toks tėvų elgesys sukelia bereikalingą vaiko pasipriešinimą. Ar esate kada savo paaugliui sakę: „Aš suprantu, kad pertraukiu tave, bet gal padėtum man…?“ Geriausias būdas sulaukti pagarbaus vaiko elgesio – pačiam tokį demonstruoti.
