Nusiskundimai virškinamojo trakto veikla – vieni dažniausių sutrikimų, dėl kurių į gydytojus kreipiasi vis daugiau pacientų. Maždaug trečdaliu atvejų atlikus tyrimus, nesurandama nukrypimų nuo normos. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Gastroenterologijos centro gydytojo gastroenterologo Tomo Jucaičio, tuomet jau kalbama apie funkcinės dispepsijos ligą.
Nesibaigiantys ir nemalonūs pojūčiai viršutinėje pilvo dalyje
Dispepsijos vardu apibendrintai vadinami užtrukę nemalonūs simptomai viršutinėje pilvo dalyje. Funkcinė dispepsija pasižymi opaligei ar kitoms virškinimo trakto ligoms būdingais simptomais ir konstatuojama tuomet, kai nemalonūs pojūčiai viršutinėje pilvo dalyje (ankstyvas sotumo jausmas, pilnumas pavalgius, viršutinės pilvo dalies skausmas ar deginimas) užsitęsia ilgiau nei tris-šešis mėnesius, o atliekant tyrimus nekonstatuojama kita simptomų priežastis.
Maždaug dviem trečdaliams pacientų konstatuojamos organinės ligos: skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, navikai, tulžies pūslės, kasos ar žarnyno ligos. Likusiems pacientams nustatoma funkcinė dispepsija.
„Norintiems geriau atpažinti ligą (funkcinę dispepsiją), pateikiu pavyzdį: pacientas ilgai tiriasi, ieškodamas priežasčių ir pabaigoje išgirsta diagnozę: „Nieko nėra“. O sugrįžus namo jam ir toliau pasireiškia pilvo skausmas, ankstyvas sotumo jausmas, pilnumas, blogo virškinimo pojūtis. Ir sako: „Kaip tai nieko nėra, jei aš jaučiu?“.
Tokiais atvejais pateikiu aliuziją į trumpalaikį galvos skausmą. Juk pajutus šį skausmą, neįsivaizduojame baisiausio – kad tai insultas. Funkcinė dispepsija taip pat yra tiesiog pojūtis, kuris, deja, gali būti varginantis. Dažnai simptomų visiškai išgydyti nepavyksta, bet juos kontroliuoti galima“, – ligos simptomus apžvelgia gydytojas.
Mitybos įtaka neįrodyta
Funkcinės dispepsijos priežastys šiandien tiksliai nėra žinomos. Pagal simptomų pobūdį funkcinė dispepsija suskirstoma į tipus, kurie padeda geriau gydyti kiekvieną atvejį. Pasak gydytojo, visuomenėje vyrauja klaidingi mitai, galvojant, kad liga sukeliama neteisingos mitybos. Nors mokslinio paaiškinimo toks ryšys neturi, pacientai yra linkę aktyviai jais vadovautis.
„Moksliškai nėra įrodyta, kad funkcinę dispepsiją, kaip ir opaligę, gali sukelti kokios nors rūšies maistas ar bloga mityba. Svarbia opaligės ir dispepsijos priežastimi laikoma Helicobacter pyloriinfekcija. Nors Lietuvoje 70 procentų žmonių ji randama, dispepsija skundžiasi tik dalis pacientų. Taigi tai nėra vienintelis faktorius. Svarbią reikšmę simptomų atsiradimui turi individualus žmogaus paveldimumas, kiti aplinkos veiksniai“, – teigia gydytojas.
Ryšys su stresu ir nerimu
Pasak specialisto, pastebėta tai, kad funkcine dispepsija dažniau skundžiasi žmonės patiriantys daug emocinės įtampos, sergantys depresija ar nerimo sutrikimu. Kitaip sakant, stresinėse situacijose pastebimi pokyčiai tarp to, kaip smegenys reaguoja į skrandį. Manoma, kad sutrinka galvos-skrandžio „tarpusavio bendravimas“.
„Stresinėmis aplinkybėmis ar sergant gretutine psichiatrine liga manoma, kad galvos smegenys pradeda „kitaip suprasti“ skrandį, kartu generuodamos neteisingas reakcijas. Dėl to sustiprėja ar suretėja peristaltika, juntamas pilnumo jausmas. Kitais atvejais sumažėja skausmo slenkstis ir žmogus pradeda jausti skausmą“, – galimus sutrikimo mechanizmus komentuoja T. Jucaitis.
Dieta – ne išeitis
Manydami, kad dispepsijos sukeltiems pojūčiams ir ligai įtaką daro mityba, pacientai griebiasi įvairių dietų. Jos, pasak gastroenterologo, nukreipia žmones neteisingu keliu ir sukelia nepagrįstų baimių.
„Žmonės imasi laikytis įvairių dietų, galvodami, kad tokiu būdu jiems pavyks suvaldyti ligą. Juk negalime pakęsti nevaldomų situacijų. Priimdamas sprendimą keisti mitybos įpročius, žmogus pasijaučia valdantis situaciją. Dieta funkcinei dispepsijai gydyti nėra svarbiausias metodas. Tai gali būti papildoma, pagalbinė priemonė gydant pacientą“, – teigia specialistas.
Gydymo būdai
Įvertinus simptomų pobūdį, paciento amžių, Helicobacter pyloriinfekciją, atlikus reikiamus tyrimus gydytojas konstatuos susirgimą ir paskirs reikiamą gydymą. Funkcinei dispepsijai gydyti, pasak specialisto, neretai skiriami tie patys vaistai, kuriais gydomos opaligės, skrandžio erozijos ar rėmens graužimo ligos.
„Turime algoritmus, kuriais remiantis skiriame gydymą. Pavyzdžiui, jeigu išnaikinus Helicobacter pyloribakteriją, kuri gali būti simptomų priežastimi, žmogus ir toliau jaučia skausmus, bet opaligė ar kita organinė patologija nekonstatuojama, tai – funkcinė dispepsija. Pagal turimus duomenis priskyrę dispepsiją vienai iš rūšių, skiriame atitinkamą gydymą.
Bet jeigu ateis 65 metų žmogus, besiskundžiantis krentančiu svoriu, pasirodančiu krauju tuštinantis, mažakraujyste, apsunkintu ar skausmingu rijimu – tai, be abejo, tyrimai bus gerokai išsamesni. Pastebėjus minėtus „aliarmo“ simptomus, atliekamas skrandžio tyrimas endoskopu, echoskopinis tyrimas. Nustačius organinę ligą, ji gydoma pagal tos ligos gydymo nuorodas“, – ligos atvejus apžvelgia gastroenterologas.
Konstatavus funkcinę dispepsiją, pasak gydytojo, pacientui tenka priimti dvi naujienas – vieną gerą, kitą blogą. Geroji, kad funkcinė dispepsija nesutrumpina gyvenimo, tik pablogina kokybę. Blogoji – kad funkcinės dispepsijos visam laikui išgydyti dažniausiai nepavyksta.
