Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Kauno MB „Virmalda“ ir KTU: savaime susitankinančio grunto technologija

  • 2019-05-06
  • Kaunieciams.lt
  • Be kategorijos

Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai.

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus.

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas.

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“
Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių.

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai.

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.
Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi.

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais.  Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui.

statybunaujienos.lt informacija

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Premjerės patarėjas: 10 taškų egzaminuose pridėt reikėjo

Kaune neprižiūrintiems nekilnojamojo turto didinamas mokestis

STT: Lietuva ir Latvija – pasaulinės skaidrumo lyderės 

Virtuvės sienelė ir grindys – kokias plyteles rinktis, kad jos tarnautų ilgai

Botulino injekcijos – dažniausi klausimai ir mita

narai

Kaune vyras ginklu šaudė į skrendančius paukščius

Kauno policijos įvykių suvestinė

Kauno „Žalgiris“ įveikė Miuncheno „Bayern“

D. Nausėdienė: Lietuva dalyvaus JAV pirmosios ponios M. Trump iniciatyvoje

„Ką pasėsi… 2026“: nuo atradimų iki sprendimų – 30 metų žemės ūkio pažangos

NVSC: pernai Lietuvoje nustatyti 634 nauji tuberkuliozės atvejai

Lekšas: išvykus vienam iš lyderių „Žalgiris“ nepergyventų

Į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo pirmieji vilkikai

Matulionis apie incidentą Varėnoje: informuosime mūsų NATO sąjungininkus

„Žalgirio” jaunimo savaitė

Siūloma riboti rusų ir baltarusių galimybes savivaldos rinkimuose

Gyvūnų gausa nulėmė gyvenimo būdą kaime

Teisme byla dėl įtariamo papirkimo

 KTU kuria jutiklius, kurie „perskaito“ iškvėpto oro sudėtį

Mediko Abraičio byloje apklaustos visos liudytojos

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 23-29 dienomis

Dėl drono premjerė šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį

Galingas Manto Kondratavičiaus debiutas UFC ringe

LRT

LRT giriasi atsižvelgusi į Valstybės kontrolės pastabas

Bent 13 vėžio formų – dėl nutukimo?

Kaip išsirinkti kokteilinę pagal savo mitybos įpročius?

TV laidoje „Erdvės alchemija“ – apie tvarios architektūros ir funkcionalumo santykį interjere

Rašysime Nacionalinį diktantą

RRT paragino KTU neišmontuoti ryšio bokšto

Zuckerbergas kuria DI agentą – „Meta“ direktorių

„Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis“

Vaikų dantų priežiūra Lietuvoje prastoka

Veryga: koalicijoje jaučiamės sunkiai

Lietuva griežtins sunkiasvorių transporto priemonių kontrolę

Iranas grasina aklinai uždaryti Hormūzo sąsiaurį

„Žalgiris“ susitvarkė su Šiauliais (video)

KTU: vaisius ir daržoves plauk teisingai

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ (Jn 11, 25) V Gavėnios sekmadienis

Teroristai prieš 10 metų užmušė 32 nekaltus žmones

Lietuviai labiausiai nerimauja dėl sveikatos

Moksleiviams išbandymas: pastatyti tiltą

Politologai: Radvilavičius vargu ar laimės Kaune

Policija apie įvykius Kauno apskrityje

Parodos „Stasys Eidrigevičius. Hommage à Čiurlionis“ atidarymas

Paukščiai grįžta

„Žaliasis kursas” papjaus ūkininkus?

Vytautas Strolia atsakė į klausimą dėl ateities

Atsibastėliai nerimsta

By Mfield, Matthew Field, http://www.photography.mattfield.com; edit by Waugsberg (rotation 0,4°) - Own work, GFDL 1.2, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=11793846

Vokietijoje vėl aistros dėl politinio dešinumo

Prezidentas apie Hormūzo sąsiaurį

Pasaulinė vandens diena

Pažaislis

Į Pažaislio vienuolyną investuos 1,6 mln. eurų

„Žalgirio“palaikymas Lietuvoje yra ypatingas

Teismas: Elonas Muskas melavo

Rusija nesiliauja puolusi Ukrainos

LEA parama 2026 m.: proga atsinaujinti šildymą pigiau ir tvariau

Kovo 21-oji – kas tai?

Potvynio padėtis stabilizuojasi

Panemunės pilyje – misterija ,,Septyni tiltai“

„Žalgiris“ nukovė „Real“ (video)

Pakaunėje krykštauja 200-asis kūdikis iš Raudondvario

Vilkikai grįš iš Baltarusijos

Vokietijos brigada bus? Paraštėje?

Kaune atsidaro „Gintaro baldų“ salonas

Mastaičiuose – jaunųjų plaukikų kova dėl A. Statkevičiaus taurės

Giraitės gamykla kulkas gamins pati

Jaunimo krepšinis turi trenerius

Garliavoje pasveikinta trečioji 100-metė

Kaunas brangins komunalines paslaugas?

Koks yra alaus mielių poveikis

Patarimai, kaip užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir išvengti komplikacijų

Dantų tiesinimas suaugusiems: ar kada nors būna per vėlu?

Kas yra haloterapija?

Dantų tiesinimas kapomis – šiuolaikinės ortodontijos laimėjimas

Kas sudaro Salesforce CRM kainą?

Pirmasis FUTURE IS NOW sezonas finišavo Zapyškyje

Prezidento netikrins

Į Kauną atvyksta Raganiukės teatras: mažųjų laukia pasaka „Pelenė“

Rajonų keliuose bus krovininio transporto ribojimų

JAV ir Japonija apie projektus bei Perl Harborą

Ignalinoje lankėsi europarlamentarai

Naujasis „BMW i3“ – iki 900 km viena įkrova

Kuras per savaitę šalyje brango iki 3,8 proc.

Atėjo ilgai lauktas pavasaris

Atėjo ilgai lauktas pavasaris

Rusija užsipuolė Izraelį

Tomas Čyvas

Profesinis ugdymas tik lietuviškai

JAV atšaukia sankcijas dviem Baltarusijos bankams ir „Belaruskalij“

Kauno ir Marijampolės verslui rūpi demografijos iššūkiai

Lietuvai – istorinis NCAA vakaras (Video)

Vilnius šoka Kaunui

Kaunas pirmauja kultūros paveldo  srityje

pinigiukai

VMI pradėjo GPM grąžinimą

Nausėda:  judame taikaus susinaikinimo keliu

Babtų gimnazisto triumfas

Kataras pasmerkė Izraelio veiksmus

Aleksandro Stulginskio žvaigždę Friedrichui Merzui?

Kauno rajono mokykloms naujos priemonės

Kauno rajone viešasis transportas važiuos kitaip

Kaune veiks erdvė jaunimui

Estetinė ginekologija: ne tik grožiui, bet ir gyvenimo kokybei

Kaip žinoti ar pasirinkta Google ADS agentūra yra gera?

Premjerės patarėjas: 10 taškų egzaminuose pridėt reikėjo

2026-03-25

Kaune neprižiūrintiems nekilnojamojo turto didinamas mokestis

2026-03-25

STT: Lietuva ir Latvija – pasaulinės skaidrumo lyderės 

2026-03-25

Virtuvės sienelė ir grindys – kokias plyteles rinktis, kad jos tarnautų ilgai

2026-03-25

Botulino injekcijos – dažniausi klausimai ir mita

2026-03-25
narai

Kaune vyras ginklu šaudė į skrendančius paukščius

2026-03-25

Kauno policijos įvykių suvestinė

2026-03-25

Kauno „Žalgiris“ įveikė Miuncheno „Bayern“

2026-03-24

D. Nausėdienė: Lietuva dalyvaus JAV pirmosios ponios M. Trump iniciatyvoje

2026-03-24

„Ką pasėsi… 2026“: nuo atradimų iki sprendimų – 30 metų žemės ūkio pažangos

2026-03-24

NVSC: pernai Lietuvoje nustatyti 634 nauji tuberkuliozės atvejai

2026-03-24

Lekšas: išvykus vienam iš lyderių „Žalgiris“ nepergyventų

2026-03-24

Į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo pirmieji vilkikai

2026-03-24

Matulionis apie incidentą Varėnoje: informuosime mūsų NATO sąjungininkus

2026-03-24

„Žalgirio” jaunimo savaitė

2026-03-24

Siūloma riboti rusų ir baltarusių galimybes savivaldos rinkimuose

2026-03-24

Gyvūnų gausa nulėmė gyvenimo būdą kaime

2026-03-23

Teisme byla dėl įtariamo papirkimo

2026-03-23

 KTU kuria jutiklius, kurie „perskaito“ iškvėpto oro sudėtį

2026-03-23

Mediko Abraičio byloje apklaustos visos liudytojos

2026-03-23

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 23-29 dienomis

2026-03-23

Dėl drono premjerė šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį

2026-03-23

Galingas Manto Kondratavičiaus debiutas UFC ringe

2026-03-23
LRT

LRT giriasi atsižvelgusi į Valstybės kontrolės pastabas

2026-03-23

Bent 13 vėžio formų – dėl nutukimo?

2026-03-23

Kaip išsirinkti kokteilinę pagal savo mitybos įpročius?

2026-03-23

TV laidoje „Erdvės alchemija“ – apie tvarios architektūros ir funkcionalumo santykį interjere

2026-03-23

Rašysime Nacionalinį diktantą

2026-03-23

RRT paragino KTU neišmontuoti ryšio bokšto

2026-03-23

Zuckerbergas kuria DI agentą – „Meta“ direktorių

2026-03-23

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos