Nuo birželio 1 d. keičiasi priėmimo į profesines mokyklas tvarka – stojimas į profesinio mokymo įstaigas bus vykdomas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) skirtą sistemą. Pagrindinis priėmimas į profesines mokyklas truks iki rugpjūčio 18 d. Likus laisvų vietų, bus skelbiamas papildomas priėmimas, kuris baigsis rugsėjo 15 d.
Vieno iš didžiausių Lietuvoje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Putnaitė mato nemažai naujos priėmimo tvarkos teigiamų pusių. „Manau, kad pirmiausia tokia tvarka bus žymiai patogesnė stojantiems į profesines mokyklas. Anksčiau ne maža dalis mūsų studentų atvykdavoiš tolimiausių Lietuvos miestų vien tam, kad pristatytų dokumentus, dabar tai jie galės padaryti internetu. Pateikdami prašymus internetu jie taip pat matys visą spektrą galimybių: nuo aukštųjų iki profesinių mokyklų, informaciją apie siūlomas mokymo programas ras vienoje vietoje. Taip pat planuojant priėmimą į profesines mokyklas bus labiau atsižvelgiama į pasiūlos ir paklausos santykį, darbo rinkos poreikius. Nuo pirminio plano 6 proc. didės priėmimas į apdirbamąją pramonę, tad mūsų mokymo centras tikisi priimti daugiau būsimų elektronikos, mechatronikos, metalo apdirbimo specialistų – tų, kurių šiuo metu ypač reikia darbo rinkoje“, – privalumus vardija V. Putnaitė.
Naująja priėmimo į profesines mokyklas tvarka siekiama skaidrumo ir profesinio mokymo prieinamumo – tikimasi didesnio jaunuolių susidomėjimo profesinėmis mokyklomis. Karjeros konsultantė Daiva Šilienė pastebi, kad mokiniams, o labiausia jų tėvams, koją dažnai pakiša pernelyg dideli, nepamatuoti lūkesčiai bei informacijos stygius. „Jie nežino, ką ir kaip ruošia profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, todėl tinkamai neįvertina pliusų ir minusų, pernelyg mažai domisi studijų kokybe, specialistų poreikiu“, – pasakoja specialistė. Pasak jos, profesinės mokyklos palankiau yra vertinamos mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse pirmiausia todėl, kad ten besimokantis jaunimas blaiviau vertina savo galimybes. „Didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, kur pragyvenimo lygis didesnis ir galimybių mokėti už studijas daugiau, o aukštųjų mokyklų – ant kiekvieno kampo, profesinė mokykla – veikiau auklėjamoji, tramdomoji priemonė“, – teigia D. Šilienė.
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova tvirtino, kad nuo birželio 1 d. mokymo centro priėmimo komisijų atstovai bus pasirengę konsultuoti stojančiuosius. „Nauja priėmimo sistema – mums iššūkis, tačiau jaučiamės tinkamai pasiruošę. Džiaugiamės, kad stojame į vienas gretas su aukštosiomis mokyklomis ir vykdysime priėmimą moderniai bei skaidriai“, – teigia mokymo centro atstovė.
Šiame mokymo centre veikia moderniausios Vilniaus regione Inžinerinės pramonės bei Energetikos ir mechatronikos praktinio mokymo dirbtuvės, įkurta „Akademija.IT“. Čia ir kituose mokymo centro padaliniuose rengiami inžinerijos ir transporto, IT ir kompiuterijos, verslo ir finansų bei vizualinių technologijų sričių specialistai pagal 24 mokymo programas. Mokytis yra priimami jaunuoliai, baigę 10 (kartu su profesine kvalifikacija įgyjamas pagrindinis išsilavinimas) ir 12 klasių, bei suaugusieji, norintys persikvalifikuoti. Profesinis mokymas Lietuvoje yra nemokamas.
Šaltinis: aikos.smm.lt
