Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovui Sauliui Greičiui nedelsiant pateikti reikalingą informaciją, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, kodėl šių metų liepos 28 d. nebuvo priimtas sprendimas valstybės lygiu perspėti ir informuoti šalies gyventojus apie gresiančią stichinę nelaimę Lietuvoje ir kas už tai atsakingas. Opoziciniai socialdemokratai teigia, kad atsakinga pati ministrė.
Ministrė ieško kaltų
„Situacija, kai gyventojai nėra perspėjami apie galimus pavojingus meteorologinius reiškinius, negali pasikartoti. Šiuo atveju kalbame ne tik apie suniokotą turtą, bet ir apie žmonių sveikatą ar net gyvybę. Siekiame kuo skubiau išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes ir nustatyti atsakingus asmenis. Institucijos privalės dar kartą peržiūrėti gyventojų perspėjimo kriterijus ir užtikrinti, kad sistema veiktų tinkamai“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Dar praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerija atsakingoms valstybės institucijoms ir tarnyboms buvo pavedusi įvertinti anksčiau išmoktas pamokas bei nustatyti aiškų ir vieningą gyventojų perspėjimo ir informavimo algoritmą.
Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.
Socdemai piktinasi
Šimtams tūkstančių šalies gyventojų netekus elektros tiekimo dėl Lietuvą užklupusios audros, opoziciniai socialdemokratai kreipiasi į energetikos ministrą Dainių Kreivį ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę reikalaudami nebesislapstyti nuo visuomenės ir skubiai įpareigoti Energetikos skirstymo operatorių (ESO) bei kitas atsakingas pagalbos tarnybas suteikti reikiamą pagalbą ir informaciją žmonėms.
Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė į susiklosčiusią situaciją žiūri abejingai.
„Audra niokoja Lietuvą, o iš ministrų – mirtina tyla. O kiek buvo kalbėta apie tai, kad tiek ESO, tiek kitos pagalbos tarnybos turi būti geriau pasiruošusios. Paskutinės audros metu buvo žadėta trumpinti reakcijos laiką, suburti komandas, kurios greičiau reaguotų į stichines nelaimes. Visa tai, atrodo, nevirto realiais darbais – žmonės net nesulaukė perspėjimo žinučių į mobiliuosius telefonus”, – sako V. Blinkevičiūtė.
G. Paluckas: ESO pasiūlymas gyventojams pirkti generatorius – pasityčiojimas
Tuo metu LSDP vicepirmininkas Gintautas Paluckas kelia klausimą, kodėl atsakingi ministrai „tiesiog nuleido rankas”.
„Gal ministrai jau laukia kitų rinkimų ir net nebando dirbti savo darbo?” – klausia G. Paluckas.
ESO pasiūlymą elektrą praradusiems gyventojams įsijungti generatorių politikas vadina „pasityčiojimu”
„160 tūkst. namų ūkių prarado elektrą. Kokia ESO reakcija? Jie tiesiog liepė gyventojams pasistatyti generatorius. Kokius generatorius? Iš kur juos paimti? Jie tikriausiai tyčiojasi iš žmonių. Užuot nurodinėję žmonėms, ką daryti, jie turėtų pasakyti aiškiai, kas daroma, kad elektros energija būtų kuo greičiau atkurta”, – komentuoja G. Paluckas.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko teigimu, pirmadienį susiklosčiusi situacija rodo, kad gyventojų informavimo sistema krizių atvejais neveikia.
„Reikalaujame ministrų informuoti visuomenę, kas yra daroma, kad gyventojų patirti nemalonumai būtų sprendžiami. Būtų puiku, jeigu atsakingos institucijos pagaliau pasimokytų iš praeities klaidų – numatytų paslaugų teikimo apimtis krizės atveju, skaičiuotų reikalingų brigadų skaičių ir įvertintų vartotojų pasiruošimą”, – priduria G. Paluckas.
Anot socialdemokrato, gyventojai yra priversti informacijos ieškoti socialiniuose tinkluose.
„Dabar gyventojai yra palikti nežinioje – žmonės karštligiškai ieško informacijos socialiniuose tinkluose, kadangi ministerijų vadovai ir atsakingos tarnybos tyli. Tai yra tiesiog nepateisinama”, – sako G. Paluckas.
