Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie aukštųjų mokyklų ir verslo bei pramonės bendradarbiavimą ir jo teikiamą abipusę naudą tiek studentams, tiek įmonėms. Tą patvirtina ir pastaruoju metu į Kauno regioną plūstelėję tokie pasauliniai investuotojai, kaip „Hella“, „Hollister“ ir „Continental“ bei neseniai apie įmonės plėtrą Lietuvoje pranešusi informacinių technologijų (IT) bendrovių grupė „Centric“. Tačiau kas toliau? Kokiomis priemonėmis stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą? Ko trūksta, kad tokia bendrystė vyktų dar dažniau?
Apie sėkmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą, jo plėtrą ir ateities galimybes „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ diskutavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota, bendrovės „Centric IT Solutions Lithuania“ atstovas Paulius Samoška ir KTU mokslininkas, Medžiagų mokslo instituto vadovas prof. Sigitas Tamulevičius.
Nauji investuotojai Lietuvoje – dėl pigios darbo jėgos?
Kas lemia tai, kad žinomi tarptautinės rinkos žaidėjai nusprendžia investuoti Lietuvoje? Dažnai pasigirsta kalbos, kad investuotojai tiesiog ieško šalies, kurioje būtų pigi darbo jėga, tačiau P. Samoška, naujai atidaromo Nyderlandų IT bendrovės „Centric“ biuro Kaune atstovas, tikina, kad tai ne pats svarbiausias dalykas.
„Esmė yra pati aplinka, regionas, jame esantys universitetai, aplinkinės šalys. Asmeniškai mums buvo labai svarbu universitetai ir jų kokybė. KTU buvo vienas iš tų pasirinkimų, su kuriuo mes matome ilgalaikę partnerystę“, – teigė jis.
Pasak P. Samoškos, korporatyvėms įmonėms būdinga praktika, kad analizuojant potencialias investicijoms rinkas, vienu iš rodiklių tampa aukštojo mokslo kokybė regione, kuri dažnai matuojama reitingais.
„Tarptautiniu požiūriu tai yra gana svarbu. Mūsų įmonė irgi tuo domėjosi, tačiau labiausiai sprendimą lėmė praktiniai susitikimai su universiteto atstovais“, – tikino P. Samoška.
Nauda ir mokslininkams, ir verslininkams
Prof. S. Tamulevičius, kalbėdamas apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą tikino, kad mokslininkai jaučia pilietinę atsakomybę, netgi pareigą, pasidalinti savo žiniomis ir kompetencijomis su visuomene. Be to, tai tampa itin efektyvu bendradarbiaujant su verslu, nes atsiranda galimybė realizuoti savo idėjas. Anot KTU NIVC vadovo, tokia bendrystė būtina išsiaiškinant abiejų pusių poreikius ir galimybes.
„Mes kaip centras, pristatome mokslines veiklas, sėkmės pavyzdžius, kaip tai galima pritaikyti verslo veikloje“, – sakė M. Bulota. Jo nuomone, svarbu suprasti, kad ne kiekvienas mokslo rezultatas gali būti tiesiogiai pritaikomas tą pačią akimirką.
„Tačiau žmonės, dirbantys versle, kuriantys naujus projektus, turėtų žinoti, kad tai egzistuoja. Bendravimas su mokslininkais padeda apčiuopti tą pulsą, suprasti rinkos tendencijas, šiandienos mokslo galimybių ribas ir planuoti verslo vystymą“, – teigė M. Bulota.
Pašnekovai tikino, kad sąvoka „partnerystė“ nėra vien tik „duok arba imk“, tai yra daugiau abipusis bendravimas ir nuolatinis žinių apsikeitimas randant bendrus sprendimus.
„Iš įmonės pusės mes nenorim vien tik tai gauti arba duoti. Norim prisidėti prie universiteto ne tik pinigais, bet ir kompetencijomis, savo talentais, kad gautumėm iš universiteto atgalinį ryšį“, – sakė „Centric“ atstovas P. Samoška.
Svarbiausia bendradarbiaujant – dialogas
Visgi kartais verslo ir mokslo požiūris į kažkurią vieną problemą gali būti labai skirtingas arba rastas sprendimo būdas vienai pusei tinkamas, o kitai – ne.
„Verslui dažnai reikia technologinių sprendimų čia pat ir dabar, o mokslininkai paprastai linkę į gilesnius tyrimus. Todėl šioje vietoje galimas tam tikras nesusikalbėjimas“, – teigė prof. S. Tamulevičius.
Jo nuomone, bendras sprendimas pasiekiamas abipusių derybų ir dialogo pagalba bandant suderinti ir verslo, ir mokslo interesus.
„Bandom ieškoti gilesnių problemų arba siūlyti verslui tai, ko jis negali šiandien, galbūt atveriant rytdienos galimybes. Bet kokiu atveju nuolatinis bendravimas padeda surasti priimtinus sprendimus abiem pusėms“, – tikino profesorius.
„Nebeužtenka parodyti, ką aš turiu ir galiu duoti, reikia komunikuoti ir parodyti, kaip tą galima pritaikyti ateityje“, – pridūrė P. Samoška.
Pasak M. Bulotos, bendravimas turi vykti įvairiomis formomis: tiek pristatant mokslo pasiekimus, tiek verslo poreikius, tačiau reikia nepamiršti, kad tai ką veikia mokslininkai, universitetas yra šiek tiek skirtinga nuo verslo. „Todėl dėka partnerystės mes galime dalintis informacija ir žengti koja kojon į priekį“, – sakė jis.
Užmegzti ryšiai itin vertinami
„Bendradarbiaujant kiekvienas turi daryti savo darbą. Mokslininkai sukuria technologijas, išranda procesus, tačiau svarbu, kad šalia būtų verslus žmogus, kuris pristatytų idėją. Apskritai, mokslas ir verslas – tai ateitis. Be to neįmanoma“, – tikino P. Samoška.
Pasak S. Tamulevičiaus, mokslinių, technologinių problemų įvairovė yra labai didelė, taip pat, kaip ir verslo įmonių. „Malonu, kai randame tokių problemų, kurios ne tik labai svarbios verslui, bet ir yra tam tikras iššūkis mokslininkams“, – sakė jis.
Visgi kartais mokslininkams sunku rasti reikiamus verslo partnerius, todėl ryšiai, kurie jau egzistuoja yra labai vertinami. „Įgytos patirtys padeda ieškoti naujų problemų ir galimų jų sprendimo būdų“, – teigė KTU profesorius.
KTU NIVC centro vadovas tikino, kad sėkmės istorijų tikrai yra, nors ir dažnai sakoma, kad mokslas ir verslas nedirba kartu. „Galbūt tai tiesiog informacijos stoka. Manau, kad šiandienos rezultatai yra gana neblogi. Pvz., praeitų metų duomenimis, KTU su verslu buvo sudarę kontraktų už daugiau nei 2,5 mln. eurų“, – kalbėjo M. Bulota.
P. Samoškos nuomone, Lietuvoje mokslui ir verslui bendradarbiauti sąlygos itin palankios ir dėl dėka efektyviai veikiančios „Investuok Lietuvoje“ įmonės, kuri informuoja investuotojus įvairiais klausimais apie investicijų galimybes Lietuvoje.
