Daugeliui ne kartą teko girdėti apie Ramiajame vandenyne plaukiojančias plastiko atliekų salas, kurių dydis siekia 1,6 mln. kvadratinių kilometrų, ir nuo prarytų šiukšlių nugaišusius banginius. Sumažinti aplinkos taršą ir apsaugoti planetą nuo neigiamos klimato kaitos stengiasi ne tik pavieniai šiukšles rūšiuojantys gyventojai, bet ir galingiausios pasaulio kompanijos. Prie naujos verslo iniciatyvos jungiasi ir Lietuvos įmonės, siekiančios iki nulio sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį.
Nauja verslo iniciatyva
Šiandienėje vartotojiškoje visuomenėje gimė nauja sąvoka – nulinės atliekos („zero waste“), kurią jau spėjo įsisavinti ne tik pavieniai vartotojai, bet ir galingiausios planetos įmonės. Prie nulinės atliekų iniciatyvos prisijungė tokios pasaulinės kompanijos kaip „Subaru“, „Toyota“, „General Motors“, „Procter&Gamble“, „Google“, „Microsoft“.
Taršą ir klimato kaitą siekiantys sumažinti ne tik pavieniai vartotojai, bet ir įtakingiausios verslo grupės kuria naują politiką, kaip pasiekti geriausių rezultatų su perdirbtomis medžiagomis. Ieškoma sprendimų ir strategijų, kaip iki nulio sumažinti sunaudojamų išteklių kiekį ir aplinką teršiančias atliekas.
Pirmoji pasaulyje „zero waste“ sertifikatą gavusi „Microsoft“ kompanija, turinti daugiau nei 44 tūkst. darbuotojų, dirbančių 125 pastatuose, taip pat pirma ėmėsi iniciatyvos kurti „nulinį pastatą“ („zero building“). Bendrovė sukūrė specialią energijos valdymo sistemą, dėl kurios „Microsoft“ net 27 proc. sumažino energijos suvartojimą. Kompanija taip pat propaguoja politiką, leidžiančią žmonėms dirbti namuose.
Vienos galingiausių planetos kompanijų „Google“ strategai ieško būdų, kaip efektyviau perdirbti senus biuro baldus ir diegia kompostavimo programas, skirtas organinėms atliekoms sumažinti. O mažesnio svorio tarą pasirinkusi „Coca Cola“ sunaudoja 290 tonų mažiau plastiko.
Sutaupo milijonus
Tačiau verslas nulinės atliekų politikos imasi ne tik dėl siekio sumažinti taršą, užsitarnauti palankesnę reputaciją, bet ir dėl finansinės naudos. Perdirbus žaliavas naujo produkto gamybos kaštai žymiai sumažėja.
Tai patvirtina „Subaru“ gamyklos pavyzdys – gamintojas Amerikoje ir Japonijoje jau 12 metų nesiunčia atliekų į vietinius sąvartynus. Maždaug 96 proc. „Subaru“ transporto priemonių detalių perdirbamos arba naudojamos pakartotinai. Tai kompanijai sutaupo 1–2 milijonus dolerių. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, toks perdirbamos produkcijos kiekis prilygsta 400 milijonų kilogramų atliekų.
Iš perdirbtų plastikinių butelių „General Motors“ taip pat gamina tam tikras automobilių dalis. Antram gyvenimui prikėlusi 2 milijonus tonų atliekų kompanija jau sutaupė 1 milijardą dolerių.
Lietuvos verslas atsisako plastiko
Prie pasaulinės „zero waste“ iniciatyvos aktyviai jungiasi ir Lietuvos verslas. Viešbutis „Park Inn by Radisson Kaunas“ taip pat kuria atsakingo verslo programą, vykdomą visuose „Radisson Hotel Group“ viešbučiuose jau 17 metų.
„Kasmet rengiame planą, kaip viešbutyje mažinsime elektros, vandens vartojimą bei taršą. Šiemet itin stipriai koncentravomės į plastiko taršos mažinimą ir nuo balandžio visiškai atsisakėme vienkartinių plastikinių šiaudelių tiek restorane, tiek konferencijų centre. Tokiu žingsniu siekiame ne tik patys prisidėti prie gamtos tausojimo ar pateisinti aplinką saugančių klientų ir svečių poreikius – šiuo žingsniu norime ir informuoti svečius, paskatinti juos savanoriškai apsispręsti atsisakyti plastikinių šiaudelių ir savo aplinkoje“, – teigė „Park Inn by Radisson Kaunas“ direktorė Jūratė Rudienė.
Viešbučių tinklas Lietuvoje taip pat įgyvendina konferencijų iniciatyvą be plastiko („zero plastic“). Tam, kad „Park Inn by Radisson Kaunas“ rengiamose konferencijose būtų sunaudojama kuo mažiau vienkartinių puodelių, vanduo pateikiamas tik stiklinėje taroje.
„Atsisakėme daugumos plastikinių pakuočių. Ateityje planuojame atsisakyti ir rašiklių, keisime juos pieštukais. Taip pat dalyvaujame tarptautinėje Aplinkosauginio švietimo fondo programoje ir turime „Green Key“ sertifikatą“, – pasakojo „Park Inn by Radisson Kaunas“ direktorė.
Mokslininko prognozės optimistiškos
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas pastebi, kad atliekų susidarymo vengimas pagal atliekų tvarkymo hierarchiją yra aukščiausias atliekų tvarkymo prioritetas. Jis atkreipia dėmesį, kad būtų naivu galvoti, kad situaciją galėtų pakeisti tik tokios didelės kompanijos kaip „Subaru“. Pasak jo, šiuo klausimu turi būti tiek didelių, tiek mažų verslo objektų, o taip pat ir fizinių asmenų susitelkimas. Dabartiniu metu tokį susitelkimą dar labiau paskatintų ne tik individų ar jų grupių žinios bei mąstymas, bet ir sukurta gera teisinė aplinka.
Tiesa, profesorius atkreipia dėmesį, kad gamybos ir vartojimo procesuose niekada nebus įmanoma pasiekti nulinio atliekų kiekio, nes tai paprasčiausiai prieštaraus masės išsilaikymo dėsniui.
„Plastiko visiškai atsisakyti tikrai nepavyks, bet mažinti reikia, nes visiškai perdirbti jo neįmanoma, todėl neišvengiamai tektų ir deginti. Atsisakyti vienkartinių indų ar maišelių tikrai verta, o einant apsipirkti geriau nepamiršti medžiaginio krepšelio ar stiklainio, visgi praėjusio amžiaus praktika aplinkosauginiu požiūriu nebuvo jau tokia bloga. Nors dabartinė jaunoji karta vargiai įsivaizduotų, kad, pavyzdžiui, grietinė ir pienas galėtų būti pilstomi į stiklainius“, – tikina mokslininkas.
Pasauliniame kontekste, anot profesoriaus, pagal šalinamų atliekų kiekio mažinimą mūsų šalis padarė didelę pažangą didindama perdirbimui tinkamų atliekų ir kompostuojamų žaliųjų atliekų surinkimą, steigdama kompostavimo aikšteles, deginimo ir mechaninio biologinio apdorojimo įmones. Tai praktiškai atvedė prie to, kad į sąvartynus patenka tik į kompostą panašios biologiškai stabilizuotos atliekos ir atliekų deginimo pelenai.
„Jei pagaliau pavyks sukurti maisto atliekų atskiro surinkimo sistemą, tai medžiagų srautai į sąvartynus dar labiau sumažės. Keičiasi ir visuomenė, žmonės noriai rūšiuotų atliekas, jei tik pripildytus konteinerius atliekų tvarkymo įmonės laiku ištuštintų“, -– neabejoja mokslininkas.
