Gegužės 14 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė įstatymą, kuriuo uždraudė rusiško urano importą, išskyrus kai kuriuos JAV ūkio subjektus, kuriems keista importuoti uraną iš Rusijos iki 2028 m. (JAV energetikos departamentas; Meduza, gegužės 14 d.).
Oficiali Maskvos reakcija buvo nuspėjama. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas draudimą pavadino „nesąžiningos konkurencijos pavyzdžiu“, grindžiamu JAV nesugebėjimu „atvirai konkuruoti su [Rusija] tarptautinėje arenoje“. Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas pareiškė, kad „Bideno administracija tęsia savo nesėkmingą liniją, kuria siekiama sukelti strateginį ekonominį pralaimėjimą [Rusijai]. …
Šis demaršas neva lemia nuostolius ne tik Rusijai, bet ir pasaulinei urano rinkai, o tai sukelia naujus sukrėtimus tarptautiniuose ekonominiuose santykiuose“ (Kommersant, gegužės 14 d.). Nors Jungtinės Valstijos uždaro savo rinką Rusijai, Maskva turi galimybių, kaip reaguoti į šį Vašingtono žingsnį.
Trijų veiksnių derinys – svarbi Rusijos padėtis pasaulinėje urano pramonėje, didėjantis susidomėjimas branduoline energija ir jos naudojimas ne Vakarų pasaulyje bei planetos Pietuose, taip pat Vakarų tiekimo trapumas – greičiausiai lems, kad Rusijos branduolinės energetikos pramonė artimiausiu metu sugebės atlaikyti JAV rinkos praradimą. Kremliaus atsigręžimas į Pasaulinius Pietus greičiausiai sutaps su jo įtakos operacijomis regione, kurios jau dabar intensyvėja (žr. EDM, vasario 22, 23 d.).
Nuo 2022 m. vasario mėn., net ir susidūrusi su Vakarų sankcijomis, Rusija išliko viena pagrindinių urano gamybos pasaulyje veikėjų. JT duomenimis, 2023 m. Rusija užėmė pirmąją vietą tarp uraną gaminančių šalių, eksportuojančių urano už 2,7 mlrd. dolerių, t. y. 31 proc. daugiau pinigine išraiška ir 32 proc. daugiau pagal bendrą kiekį, palyginti su 2022 m. 2023 m. Rusijos dalis pasaulyje tarp uraną gaminančių šalių sudarė apie 30 procentų, antroje vietoje buvo Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (Pronedra.ru, balandžio 29 d.).
Urano gamybos ir branduolinės pramonės strateginė vertė Rusijai yra kur kas didesnė nei eksporto piniginė vertė. Mat Urano gavyba gali turėti įtakos ir kitoms pramonės šakoms, o tai [trukdis] dar labiau sutrikdytų jau ir taip įtemptą šalies ekonomiką (žr. EDM, sausio 23 d., vasario 12 d., balandžio 3 d.).
Aukščiausi Rusijos pareigūnai suabejojo JAV ryžtu uždrausti rusiško urano importą (Lenta.ru, 2023 m. gruodžio 12 d.). Rusijos šaltiniai teigė, kad ši pramonės šaka yra „viena iš skaudžiausių priklausomybių, kurias Vakarai vis dar turi nuo Rusijos“. Kai kurie net tvirtino, kad „Rosatom“ turi pasaulinį monopolį kai kuriose srityse (Iarex.ru, balandžio 23 d.).
Kiti Rusijos ekspertai teigia, kad JAV rinkos praradimas neturės didelės įtakos Rusijos biudžetui. Vis dėlto 2022 m., kaip pranešama, daugiau nei 90 JAV komercinių reaktorių buvo varomi iš Rusijos importuotu uranu, o JAV komercinis susidomėjimas rusišku uranu augo (Lenta.ru, gegužės 1 d.). Taigi Vašingtono atsisakymas importuoti rusišką uraną bus didelis trumpalaikis nuostolis, kuris gali tapti problema kitoms pramonės šakoms (Newizv.ru, balandžio 24 d.).
Tikėtina, kad Rusija taikys tris strategijas, kad sušvelnintų poveikį savo urano gamybos pramonei.
Pirma, Maskva gali siekti padidinti eksportą į vadinamąsias „draugiškas šalis“, visų pirma pasaulio pietų šalis. Remiantis Rusijos ekonominėmis prognozėmis, Šiaurės Amerika – pasaulio branduolinės energijos gamybos lyderė – pamažu praras savo dominuojančią padėtį.
Tikimasi, kad Vakarų ir Vidurio Europos šalyse gamintojos patirs spartų ir staigų branduolinės energijos naudojimo mažėjimą. Įdomiausia rinka yra Azija, kurioje branduolinės energijos naudojimas sparčiai auga. Iš 450 pasaulio branduolinių reaktorių 150 šiuo metu yra Azijoje, todėl, pasak Rusijos ekspertų, Azijos rinkos yra geriausias pakaitalas prarandamoms Vakarų šalių pajamoms (Kommersant, balandžio 24 d.).
Konkrečiai Rusijos šaltiniai įvardija Turkiją ir Bangladešą kaip valstybes, kurios galėtų tapti pirminėmis tikslinėmis Maskvos rinkomis, o vėliau jų pavyzdžiu paseks ir kitos ne Vakarų šalys (RIA Novosti, 2023 m. lapkričio 9 d.). Nors „Rosatom“ vadovai tvirtina, kad yra pakeliui į ryšių su pasaulio pietų šalimis stiprinimą, jie vis dar tikisi tęsti bendradarbiavimą su vadinamosiomis „nedraugiškomis šalimis“ (TASS, kovo 26 d.).
Antra, Rusija užmegs daugiau partnerystės ryšių su uraną gaminančiomis Pietų pasaulio šalimis. Namibija ir Tanzanija yra du tokie pavyzdžiai. Bendrovė „Rosatom“ paskelbė, kad 2029 m. planuoja pradėti komercinę urano gavybą Namibijoje, kurioje, kaip pranešama, yra 7 proc. pasaulio urano atsargų. Rusija tikisi į šį projektą investuoti 500 mln. dolerių (RIA Novosti, 2023 m. liepos 19 d.). Tanzanijoje „Rosatom“ vykdo Mkuju upės projektą Nyotos telkinyje, kuriame yra 152 mln. tonų triurano oktoksido, urano junginio, o metinis gamybos pajėgumas – 3000 tonų (Atomic-energy.ru, 2023 m. liepos 20 d.).
Trečia, Rusija tikriausiai sumažins urano tiekimą „nedraugiškoms šalims“, iš kurių pagrindinis taikinys būtų Prancūzija. Prancūzija yra pagrindinė branduolinės energijos šalininkė Europos Sąjungoje – maždaug 75 proc. jos suvartojamos energijos sudaro branduolinė energija.
Didelę dalį urano Prancūzija gauna iš Afrikos, konkrečiai iš Nigerio, kuris yra septintas pagal dydį urano gamintojas pasaulyje ir antras pagal dydį gamintojas Afrikoje. Pažymėtina, kad iš Nigerio buvo tiekiama 15 proc. viso Prancūzijos urano importo ir maždaug penktadalis Europos Sąjungos urano importo.
Štai kodėl Nigerio karinės chuntos sprendimas 2023 m. rugpjūčio mėn. įvesti urano ir aukso eksporto į Prancūziją draudimą privertė Paryžių sunerimti („Lenta“, 2023 m. rugpjūčio 1 d.). Šioje itin nestabilioje, islamistų terorizmo niokojamoje, bet gamtos ištekliais dosniai apdovanotoje šalyje Prancūzija uraną gauna iš trijų kasyklų: Somair (63 proc. priklauso Prancūzijos bendrovei „Orano“), Cominak (59 proc. akcijų priklauso „Orano“) ir Imouraren (66 proc. akcijų priklauso „Orano“) (RIA Novosti, 2023 m. rugpjūčio 1 d.). Dar pavojingiau yra tai, kad Nigeris aktyviai bendradarbiauja su „Wagner Group“ / „African Corps“ samdiniais ir juos priima, atšaukęs anksčiau pasirašytus susitarimus dėl karinio bendradarbiavimo su JAV ir Prancūzija (žr. EDM, balandžio 11 d.; Inosmi.ru, balandžio 21 d.).
Taigi, nors tai, kad Rusija neteko JAV rinkos, yra nemaloni staigmena, Maskva turi galimybių ir greičiausiai sugebės išvengti branduolinės ir urano gamybos pramonės žlugimo.
