Lietuvos pieno ūkiai per ateinantį dešimtmetį pieno gamybą gali padidinti perpus, jeigu ūkių struktūriniai pokyčiai vyks greičiau. Tuo metu lietuviškų pieno produktų eksportas reikšmingai augs aukštos pridėtinės vertės pieno gaminių segmente jų vartojimas pasaulyje augs sparčiau nei gamyba.
Tokias išvadas pateikia konsultacinė bendrovė Ekonominės konsultacijos ir tyrimai (EKT), atlikusi nepriklausomą pieno sektoriaus tyrimą. Pasak EKT partnerio Edmundo Piesarsko, Lietuva kol kas nesugebėjo išnaudoti palankių galimybių išvystyti pieno sektorių, kaip tai yra padariusi, pavyzdžiui, Estija.
Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį už pieną, pienines karves, o taip pat už investicines priemones pieninei galvijininkystei plėtoti Lietuvos ūkininkams bendrai išmokėta apie 700 mln. eurų nacionalinės ir Europos Sąjungos (ES) paramos. Vertinant pieno sektoriaus raidos rezultatus matome, kad struktūriniai pokyčiai Lietuvoje vyksta lėčiau nei vidutiniškai ES. 2020 m. vidutinė banda Lietuvos ūkyje buvo 12 karvių, kai ES 58. Karvių produktyvumo rodiklis pas mus išlieka vienas žemesnių ES. Per pastarąjį dešimtmetį pieno gamyba Bendrijoje kasmet augo, kai pas mus ji traukėsi, pažymi E. Piesarskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuva vis dar gali pasinaudoti galimybėmis smarkiai išplėsti pieno sektorių, kurio augimo potencialas didžiulis. Lietuvos pieno perdirbimo pramonė kasmet vidutiniškai perdirba apie 1,8 mln. t pieno. Skaičiuojama, kad esami perdirbimo gamyklų pajėgumai siekia apie 2,2 mln. t. Lietuvos pieno ūkiai 2024 m. rinkai patiekė 1,39 mln. t pieno perdirbimui. Eksperto teigimu, potencialiai žaliavinio pieno gamybą šalies ūkiai galėtų padidinti 58 proc. arba 0,8 mln. t. Šio kiekio rinkos vertė, skaičiuojant 2024 m. pieno supirkimo kainos metiniu vidurkiu (441 eur/t), siekia per 352 mln. eurų.
Pasak E. Piesarsko, Lietuvos pieno sektoriaus plėtrai palankios ir prognozės eksporto rinkose, kuriose augs auštos pridėtinės vertės pieno produktų vartojimas, dėl to didės moksliniais tyrimais ir inovatyviomis technologijomis grįstų naujos kartos funkcinių pieno gaminių ir pieno ingredientų gamyba. Vartotojų dėmesys kokybei ir sveikesniam bei funkcionalesniam maistui išliks svarbiausiu rinkos augimo varikliu. Ši tendencija suteiks galimybę ūkiams ir perdirbėjams didinti produkcijos vertę, pažymi ekspertas.
Lietuva patenka į vadinamą pienininkystės juostą geografinę zoną, kurioje gamtinės sąlygos pieno gamybai yra palankiausios, teigia E. Piesarskas. Be to, remiantis ES prognoze, nors pieno gamyba bendrai visoje ES mažės, tačiau pieno kiekis turėtų didėti iš Lenkijos, Baltijos šalių, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos ir kitų valstybių, kuriose karvių produktyvumo potencialas dar nėra išnaudotas.
Pasak E. Piesarsko, Lietuvoje tik nuo 2022 m. stebimas tiekiamo žaliavinio pieno į pienines kiekio augimas. Šią tendenciją galėjo lemti intervencija valstybės finansiniai instrumentai pieno ūkių plėtrai. Investicijų reikšmingesnis poveikis išryškėjo tik per pastaruosius kelis metus. Galimai tai susiję su tuo, kad investicinė parama pieno ūkių plėtrai tapo labiau tikslinė ir efektyvi, sako E. Piesarskas.
EKT tyrime prognozuojami pieno sektoriaus augimo ir stagnacijos scenarijai. Pagal augimo scenarijų tikimasi, kad prekinio pieno gamyba ūkiuose nuo 2024 iki 2035 metų išaugs 18 proc. iki 1,64 mln. t. Šis scenarijus remiasi prielaida, kad investicinė parama pieno ūkių plėtrai išliks ankstesnio laikotarpio lygyje arba bus didinama. Investicinė parama turėtų užtikrinti spartų karvių produktyvumo rodiklių augimą, o karvių skaičius mažės lėtesniu tempu.
Pagal susitraukimo scenarijų, esant investicinės paramos pieno ūkiams trūkumui, pieno gamyba nedaug mažės arba išliks stagnacijoje per visą minimą laikotarpį ir sieks apie 1,33 mln. t.
Apie pieno sektoriaus tyrimus
Tai jau trečiasis EKT nepriklausomas pieno rinkos tyrimas, atliktas 2024 m. pabaigoje, su kurio pilna ataskaita galima susipažinti čia, santrauka čia, o jos santraukos pristatymo vaizdo įrašą galima pažiūrėti čia.
Pirmasis kompleksinis pieno sektoriaus tyrimas atliktas 2016 m. su juo galima susipažinti čia. Antrasis tyrimas pakartotas 2018 m. su jo rezultatais galima susipažinti čia.