Nealkoholinis alus tapo neatsiejama alaus kategorijos dalimi. Bent kartą per mėnesį jo paragauja 42,8 proc. apklaustųjų. Daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) sako pastaruoju metu nealkoholinio alaus pradėję vartoti daugiau, rodo „Kantar TNS“ spalį atliktas tyrimas.
Tendenciją, kad alus tampa priemone labiau skirta bendrauti nei apsvaigti, daugiausia formuoja jaunoji karta – labiausiai nealkoholinio alaus kategorija auga 15-19 m. ir 30-35 m. amžiaus grupėse. Nealkoholinio alaus reguliariai (bent kartą per mėnesį) ragauja beveik trečdalis (30 %) trisdešimtmečių.
„Daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų sako, kad pastaruoju metu nealkoholinio alaus pradėjo vartoti daugiau ar žymiai daugiau. Sprendimą rinktis nealkoholinį gėrimą dauguma vartotojų priima sąmoningai, o ne priversti dėl ribojamo pardavimo laiko. Tik apie 9 proc. respondentų renkasi tokį alų grynai dėl prekybos laiko paskatų. Produkto populiarėjimą taip pat lemia kintančios nuostatos dėl nealkoholinio alaus skonio ir patobulintos receptūros“, – sako Skaistė Varnienė, „Kantar TNS“ rinkos tyrimų vadovė.
Pasak S. Varnienės, kita iš tyrimo matoma tendencija, jog nealkoholinis alus laikomas ne gaiviuoju gėrimu, o alaus rūšimi.
„Tik 12 proc. vartojančių nealkoholinį alų nurodė, kad nusiperka jo vietoj kitų gaiviųjų gėrimų, atsigaivinti – tai rodo, kad nealkoholinis alus tapo neatskiriama alaus, o ne gaiviųjų gėrimų kategorijos dalimi“, – komentuoja „Kantar TNS“ ekspertė.
Elgseną veikia aplinkiniai ir reklama
Susidomėjimą nealkoholiniais gėrimais skatina ir gyventojų propaguojamas sveikas gyvenimo būdas bei socialiniai veiksniai, taip pat atsakingesnis požiūris į vairavimą išgėrus.
„Maždaug trečdalis nealkoholinio alaus vartotojų (34 proc.) nurodė, jog propaguoja sveiką gyvenimo būdą, atidžiai planuoja savo mitybą ir riboja alkoholio vartojimą. Taip pat kategorijos augimą lemia socialiniai aspektai – beveik kas trečias (32 proc.) savo aplinkoje stebi daugėjant draugų, pažįstamų, artimųjų, kurie pradėjo dažniau vartoti nealkoholinį alų; panašus kiekis vartotojų renkasi šį gėrimą ir žinodami, jog teks vairuoti“, – akcentavo S. Varnienė.
Pagrindiniai alaus kategorijos vartotojai išlieka 30-35 amžiaus vyrai, didžiųjų miestų gyventojai (tiek įprasto, tiek nealkoholinio alaus). Antra aktyvi nealkoholinių gėrimų vartotojų grupė – 15-19 metų jaunuoliai. Dažnai (bent 4 kartus per savaitę) nealkoholinį alų geria 6 % minėtos amžiaus grupės atstovų ir tik 2 % vyresnių vartotojų elgiasi atitinkamai. Vyresni, nuo 36 m., Lietuvos alaus vartotojai lieka prie tradiciniu laikomo įprasto alaus.
Iš nealkoholinių gėrmų – populiariausias alus
Iš įvairių nealkoholinių gėrimų – sidro, vyno, putojančio vyno, alaus, kokteilių – alus turi daugiausia gerbėjų.
„Nealkoholinį vyną bent kartą per mėnesį vartoja 17 proc. visų amžiaus grupių atstovų, panašiai kaip nealkoholinį sidrą (14 proc.) kai tuo tarpu nealkoholinio alaus bent kartą per mėnesį ragauja 43 proc. Kintantiems vartojimo įpročiams įtakos gali turėti pastaruoju metu vykdytos intensyvios nealkoholinio alaus gamintojų reklaminės kampanijos. Alus be laipsnių jau artėja prie įprasto alaus vartojimo – per mėnesį jo paragauja daugiau kaip pusė (53 proc.) apklaustųjų”, – sakė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų vadovė.
„Kantar TNS“ reklamos monitoringo skyrius fiksuoja, jog per pirmuosius 8 šių metų mėnesius nealkoholinių produktų reklama išaugo 38 kartus (palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu) ir sudarė 0,7 proc. visos reklamos gross rinkos.
Nealkoholinių gėrimų tyrimas „Kantar TNS“ atliktas 2018 m. spalį. Internetinio tyrimo metu apklausti 1437 Lietuvos gyventojai, 15–64 metų amžiaus.
