2021 05 17
Jurbarko rajone esanti Svajonės Vaicekauskienės sūrinė „Sūrio džiazas“ ir Nerijaus Blažio uogininkystės ūkis, kuriuose apsilankė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, yra puikūs pavyzdžiai, kaip efektyviai gali veikti trumposios maisto tiekimo grandinės.
Vaicekauskų pieno ūkis įkurtas beveik prieš 30 metų. Nuo 2000 m. šeima dirbo apie 300 ha žemės, augino ir grūdus, ir daugiau kaip 150 melžiamų karvių. Tačiau net ir tiek karvių, pasak ūkininkų, negarantavo pajamų ūkiui išlaikyti bei uždarbio.
„Pieno supirkimo kainos buvo žemos ir neatitiko mūsų lūkesčių. Norėjome atsisakyti pienininkystės. Tačiau aš pabandžiau gaminti fermentinius sūrius namų sąlygomis ir man patiko rezultatas. Pradžioje tai buvo tik fantazijos ir bandymai. Namuose pagamintus sūrius parduodavau mugėse ir stebėjau pirkėjų reakciją. Ji buvo gera. Tuomet kilo idėja įkurti sūrinę“, – apie perėjimą prie trumposios maisto tikimo grandinės pasakoja S. Vaicekauskienė.
Pasinaudoję parama, Vaicekauskai startavo su fermentiniais sūriais ir dar keliais pieno produktais. Šiuo metu sūrinėje dirba dešimt darbuotojų. Iš šeimos ūkyje auginamų karvių pieno gaminama daugiau kaip trisdešimt pavadinimų pieno produktų. Akivaizdu – trumpoji maisto grandinė neša naudą.
Gamina ne tik fermentinius sūrius (15 pavadinimų) bet ir daug kitų produktų, o populiariausi – fermentinis sūris su ožragės sėklomis „Polonezas”, grietinė, desertinis sūrelis su cinamonu ir džiovintais obuoliais, kefyras ir panakota. Nedidelė dalis produkcijos iškeliauja ir į Didžiąją Britaniją.
Šiuo metu Vaicekauskai perdirba apie vieną toną pieno per dieną, tačiau plėtros galimybes mato kitur. „Papildomai nupirkome šalia esančias patalpas, jas įrengėme. Kai tik baigsis karantinas, startuosime su degustacijų projektu. Išbandėme – poreikis yra“.
Kad uogos neštų naudą
Kito ūkininko Nerijaus Blažio ūkininkavimo pradžios patirtis – panaši: jo netenkino iš 6 ha serbentų ūkio gaunamos pajamos. Pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, ūkininkas įsigijo modernią sulčių spaudyklą, vaisių ir uogų tyrelių gamybos įrangą bei pramoninę džiovyklą.
Dabar jo ūkyje – 37 ha serbentynas, o iš uogų gaminami įvairūs desertai. Pasak ūkininko, pagamintos ir parduodamos produkcijos pridėtinė vertė gerokai didesnei nei pardavus šviežias uogas.
Ūkį aplankiusiam žemės ūkio ministrui aprodyti ne tik uogynai, bet ir gaminama produkcija: jogurtams gardinti džiovintų serbentų bei obuolių miltai, vaisių juostelės, tyrės, sultys, vaisių džiovinukai, kiti gaminiai.
„Po geriausio sprendimo paieškų, pasirinktas trumposios maisto tiekimo grandinės modelis pasiteisino: pastovūs pirkėjai žino, kad perka produktus iš kokybiškų vaisių bei daržovių, kuriuos drąsiai vartoja suaugusieji ir vaikai. Beje, produktai tiekiami darželiams ir mokykloms – produkcija įvertinta Nacionalinės kokybės sertifikatais. Turime visus dokumentus ir įrangą uogas auginti, perdirbti ir parduoti. Tačiau uogų užauginti ir produkcijos pagaminti galime daugiau, jei toks poreikis būtų sutarus su didesniais pirkėjais“, – teigia N. Blažys.
„Ūkio problemos panašios kaip ir kituose ūkiuose: realizacija, kartais pertekliniai higienos reikalavimai. Pokytį pradėjome. Parama ūkininkams gaminti produkciją, trumposioms maisto tiekimo grandinėms – mano komandos prioritetas, todėl buvo naudinga pamatyti, kaip toks modelis veikia vidutinio dydžio Vaicekauskų pieno ir N. Blažio uogų ūkiuose“, – teigia žemės ūkio ministras.
Galimybės siekiantiems kurti trumpąsias tiekimo grandines
Ūkininkų, kurie siekia ne tik gaminti, bet ir perdirbti, vis daugėja. 2019 m. sulaukta 16 paraiškų gauti paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. paramos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki 27.
Siekiantys kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, paraiškas paramai gauti galės teikti ir šiais metais – nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
