Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose paskelbtas sprendimas civilinėje byloje dėl įpareigojimo įleisti ieškovus Normundą Macį ir Naurį Macį į Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų pastatą.
2013 m. kovo 7 d. vykusiose Eurolygos rungtynėse tarp Žalgirio ir Madrido „Real“ komandų, Ispanijos klubui laimėjus rezultatu 105:104, tarp ieškovo N. Macio ir Madrido „Real“ krepšininko Rudy Fernandezo įvyko konfliktas. Dėl konflikto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Eurolygos varžybų organizatorius ir Žalgirio krepšinio klubas nusprendė, jog šios bylos ieškovai broliai Maciai netenka teisės patekti į bet kurias Eurolygos bei Eurocup krepšinio varžybas ir jiems uždraudžiama lankytis UAB „Kauno arena“ patalpose.
Byloje ieškovai buvo pateikę reikalavimus įpareigoti UAB „Kauno arena“ įleisti juos į pastatą – Kauno miesto pramogų ir sporto rūmus (toliau tekste – arena). Ieškovai rėmėsi tuo, kad nors jiems nežinoma apie jokius atsakovės valdytojo priimtus sprendimus dėl kolektyvinės atsakomybės ar kolektyvinio draudimo patekti ieškovams į areną taikymą, tačiau faktiškai ieškovų teisė patekti į areną net ir tais atvejais, kai nevyksta Eurolygos varžybos, yra suvaržyta, arenos valdytojui taikant absoliutų draudimą abiem ieškovams patekti į areną, nepriklausomai nuo to, koks ir kieno organizuojamas renginys yra vykdomas.
Tokiu būdu ieškovams uždrausta patekti į bet kokius renginius ir į visą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį sporto, poilsio ir kultūros infrastruktūros objektą, t.y. ne tik Eurolygos krepšinio varžybas, tačiau ir į kitus sporto bei kultūros renginius (koncertus, parodas, muges ir pan.), naudotis arenos baseino paslaugomis ar kitomis paslaugomis, kurias teikia arenoje įsikūrę subjektai.
Savo nesutikimą pakeisti 2013 m. kovo mėn. priimtą sprendimą atsakovė (UAB „Kauno arena“) motyvavo tuo, kad ieškovai viešai reiškia pašaipų požiūrį į smurtinį išpuolį, didžiuojasi juo, ieškovai kelia grėsmę saugumui, Eurolygos (organizatoriaus) jie yra paskelbti nepageidaujamais, akcentavo ieškovų komercinę veiklą ir naudos siekimą teikiant ieškinį byloje ir viešinant informaciją apie bylos nagrinėjimą spaudoje.
Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuo 2013 m. ieškovai būtų padarę panašių viešosios tvarkos pažeidimų ar toks elgesys pasikartotų, o aptartais šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, leidžiančios konstatuoti sumažėjusią nepageidaujamų veiksmų Arenoje riziką.
Byloje nustatyta, kad joks realus padidėjusio nepageidaujamo elgesio rizikos vertinimas ieškovų atžvilgiu iš viso nebuvo atliekamas – atsakovė paprasčiausiai priėmė ilgalaikį sprendimą neleisti patekti į visus arenos valdomus pastatus, t.y. atsisakė suteikti paslaugą asmenims, kurie sumokėjo už ją.
Toks atsisakymas taikomas nepriklausomai nuo organizuojamų renginių pobūdžio ir tikslo, ieškovų patekimo tikslo, patalpų į kurias įleidžiami klientai (lankytojai, žiūrovai) paskirties, nevertinant kitų aplinkybių (pvz. laiko tarpo, kuris praėjo nuo padaryto pažeidimo), teigiamo ieškovų elgesio tiek pakliūvant į arenos patalpas, tiek (esant galimybei) per laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn., aplinkybių, kuriomis buvo padarytas pažeidimas (įskaitant pačios arenos kaltės laipsnį neužtikrinant atvykusios komandos saugumo), turimų apsaugos priemonių, kurias šiuo metu vykdo atsakovė, ir pan.
Atsižvelgiantį tai, atsisakymas įleisti ieškovus į Areną buvo įvertintas kaip nepagrįstas.
2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu brolių ieškinys yra patenkintas. Teismas nusprendė įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Kauno arena“ sporto renginių žiūrovų, sveikatingumo ar aptarnavimo paslaugų teikėjų klientų arba kitų Kauno “Žalgirio“ arenos lankytojų teisėmis įleisti į pastatą abu ieškovus.
Teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovų naudai iš atsakovės UAB „Kauno arena“ 5688 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas.