Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad kol kas negalima iki gyvos galvos kalėti nuteistam Šiaulių rajono gyventojui Rolandui Čerapokui skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
R. Čerapokas už grotų laikomas nuo 2001-ųjų rudens, kai buvo įtartas dviejų žmonių nužudymu – buvusio darbdavio ir pažįstamo. Tiriant šią bylą paaiškėjo, kad 1997 metais jis nužudė ir savo tėvą, o jo kūną užkasė.
Daugiau nei 20 metų kalinamas vyras prieš kelerius metus nusifilmavo kūrybinės dokumentikos filme „Pavyzdingas elgesys“. Dabar jau mirusio režisieriaus Audriaus Mickevičiaus filmas sukurtas apie nuteistųjų iki gyvos galvos Lukiškių kalėjime pavyzdingą elgesį ir pastangas grįžti į visuomenę.
„Pavyzdingas elgesys“ rodytas ne viename tarptautiniame festivalyje. Leipcigo kino festivalyje, kur įvyko filmo premjera, jis pelnė pagrindinį apdovanojimą „Auksinį balandį“.
Pataisos namuose aptiktas neblaivus
Nuteistasis R. Čerapokas teismui nurodė, kad dokumentinis filmas kurtas ketverius metus. Nuteistojo nuomone, filmo kūrėjams per tą laiką pavyko atskleisti objektyvesnius jo asmenybės bruožus, priešingus nei socialinės išvados rengėjams, kuriems trūksta laiko išsamiai įsigilinti į kiekvieno nuteistojo asmenybę.
Vyras teigė, kad yra įgijęs keletą paklausių specialybių, todėl išėjęs į laisvę nesunkiai galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje.
Anot nuteistojo, jis turi gyvenamąją vietą, iš tėvų paveldėtą jam priklausančią sodybą, taip pat žemės, turi planų užsiimti ūkininkavimu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pilnai pripažįsta, labai išgyvena ir gailisi.
Bylos duomenimis, nužudymus Šiaulių rajono gyventojas įvykdė būdamas neblaivus.
Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad net ir atlikdamas bausmę, nuteistasis šio žalingo įpročio neatsisakė, pataisos įstaigose jis du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą.
Pastarąjį kartą už tai baustas 2021 metų liepą. Patikrinus blaivumą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kalinčio R. Čerapoko blaivumą, nustatytas 1,22 promilės girtumas.
„Toks nuteistojo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu, priešingai – tokiu savo elgesiu R. Č. parodo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles ir vidaus tvarkos taisykles. Be to, socialinio tyrimo išvadoje taip pat užfiksuota, kad nuteistasis menkina piktnaudžiavimą alkoholiu, kaip vieną iš veiksnių, turėjusį įtakos nusikaltimų padarymui“, – rašoma trečiadienį priimtoje teismo nutartyje.
Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis rodo tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, vis dėlto jo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse.
Teisėjų kolegija palankiai įvertino, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, ne kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais.
Teismas mano, kad vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog R. Čerapokas jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis – jo pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.
Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad, asmuo, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, gali tikėtis bausmės peržiūrėjimo po tam tikro laiko.
Taip siekiama užtikrinti, kad įkalinimas iki gyvos galvos nereikštų vien nubaudimo, o atitiktų ir nuteistojo reabilitacijos tikslą.
Nuteistasis negali tiesiogiai teikti teismui prašymo sušvelninti jam skirtą bausmę, jis prašymą turi paduoti pataisos įstaigai. Tik pataisos įstaiga turi teisę su teikimu kreiptis į apygardos teismą.
Terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo gali tikėtis tik mažiausiai 20 metų kalėjime išbuvęs nuteistasis.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimu Kauno apygardos teismui siūlyta R. Čerapokui skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Teismas sausį Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo netenkino. Ji apskųsta Apeliaciniam teismui.
Nušovė darbdavį
Bylos duomenimis, 2001-ųjų rugpjūčio pabaigoje, tuomet 28 metų R. Čerapokas Šiaulių rajone, Juškaičių kaime, medžiokliniu šautuvu nušovė po išgertuvių miegojusius sodybos šeimininką 41 metų B. Š. bei jo pažįstamą 24 metų raseiniškį A. A. Medžioklinis šautuvas priklausė nužudytajam B.Š.
R. Čerapokas nelegaliai dirbo pas B. Š. Sutartą dieną B. Š. nebuvo atsiskaitęs už darbą su R. Čerapoku. Po išgertuvių išsiskirsčius svečiams, o darbininkams nuėjus miegoti, supykęs dėl neišmokėtų pinigų, R. Čerapokas iš medžioklinio dvivamzdžio šautuvo šovė į miegantį B. Š. ir raseiniškį A. A.
Nušovęs du vyrus, R. Čerapokas sėdo į B. Š. dukters automobilį „Ford Fiesta“, prieš tai į jį sudėjo du benzininius pjūklus, meškeres, dviratį ir šautuvą. Nuvažiavęs iki savo namų, ten iškrovė pavogtus daiktus.
Kadangi bevažiuojant sprogo padanga, R. Čerapokas grįžo į nužudytojo B. Š. sodybą, ten į automobilį „Mercedes-Benz” automobilį sudėjo 30 litrų talpyklą su dyzelinu, iš namo atsineštą B. Š. rankinę su dokumentais, pinigus ir mobiliojo ryšio telefonu.
R. Čerapoką pareigūnai sulaikė, jam grįžus į namus.
Tiriant dviejų vyrų nužudymą, pareigūnai atskleidė ir kitą jaunuolio padarytą nusikaltimą. Paaiškėjo, kad 1997-aisiais metais jis nužudė savo tėvą.
Tų metų gegužės 6 dienos vakarą Čerapokų sodyboje buvo švenčiamos sodybos šeimininko 68 metų Stanislovo Čerapoko vardinės. Išgertuvėms artėjant į pabaigą, S. Čerapokas savo sūnui Rolandui priminė, kad jis iš jo yra pavogęs 500 litų. Tėvas pasipiktino, kad sūnus negrąžina pavogtų pinigų. Kilus konfliktui, tėvas su sūnumi susistumdė. Sūnus tėvui trenkė plaktuku, paskui dūrė peiliu
Norėdamas paslėpti nusikaltimą, R. Čerapokas tėvo kūną suvyniojo į paklodę ir nunešė į kieme esančią malkinę bei ten kūną užkasė.
Teismai atkreipė dėmesį, kad iki įkalinimo iki gyvos galvos R. Čerapokas jau buvo teistas du kartus – 1989 ir 1998 metais. Po antro teistumo jam skyrus dviejų metų laisvės atėmimo bausmę ir turto konfiskavimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taikė lygtinį paleidimą iš pataisos namų neatlikus beveik metų bausmės.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad sūnus tėvą nužudė 1997 metų gegužę, t. y. dar prieš antrąjį teistumą, o taip pat 2001 metais, praėjus beveik trejiems metams po lygtinio paleidimo taikymo, jis vėl nusikalto.
Autorė Ingrida Steniulienė
