Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė tikisi, kad Vyriausybės inicijuojama valstybės tarnybos reforma nebus patvirtinta tokia, kokią parengė iniciatoriai.
Profesinės sąjungos vadovė kritikuoja, kad reforma daug galių suteikiama vadovams, darbo užmokesčio tvarka keičiama iš esmės, o valdžią sako priešinant viešąjį sektorių su privačiu.
„Labai keista, kad visos galios atiduodamos vadovui. Vadovas dabar galės spręsti, kiek darbuotojų reikia, koks darbo krūvis, koks darbo užmokestis. (…) Iki šiol Lietuvoje to niekada nebuvo, netgi biudžetiniame sektoriuje taip pat yra numatyta, kad darbo užmokesčio fondas yra derinamas su profesinėmis sąjungomis arba aptariamas darbo vidaus taisyklėse“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Seime sakė I. Petraitienė.
„Dabar kiekviena įstaiga, organizacija turės savo darbo užmokesčio sistemą, nes ją nustatys tos įstaigos vadovas. Reiškia, darbuotojų indėlio, įtakos šioj pozicijoj jokios nenumatoma. Darbo apmokėjimo tvarka nėra labai ideali, ją gal ir reikėtų tobulinti, bet taip kardinaliai keisti darbo apmokėjimo tvarką, aš nemanau, kad yra tikslinga“, – per opozicinės Socialdemokratų frakcijos surengtą spaudos konferenciją kalbėjo ji.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Vidaus reikalų ministerijos aprengtai valstybės tarnybos reformai, spalio 11 dieną ją planuojama pateikti Seimui. VRM deklaruoja, kad reforma siekiama valstybės tarnybos sektorių padaryti lankstesniu, sustiprinti vadovų korpusą.
„Labai nemalonu, kai yra priešinamas valstybės sektorius su privačiu sektoriumi. Kažkaip aukštinama (privatus sektorius), šaunu, kad privačiam sektoriuj dirba žmonės, kurie kompetentingi ir efektyviai dirba, bet tokių dirbančių kompetentingai, efektyviai pilna valstybės tarnyboje, ir nereikia priešinti dviejų sektorių“, – teigė profesinės sąjungos vadovė.
Ji taip pat teigė besitikinti, kad įstatymo projektas bus keičiamas per svarstymą Seime arba per prezidento Gitano Nausėdos veto ir „nebus priimtas toks, kokį pateikė projekto rengėjai“.
„Labai daug kas priklauso nuo Seimo narių ir prezidento, dedame daug vilčių, kad šios institucijos pasižiūrės, išsianalizuos ir pažiūrės pragmatiškai“, – sakė I. Petraitienė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė nenorintis sutikti su požiūriu, kad stiprus vadovas lems efektyvesnį darbą.
„Negaliu sutikti su kai kuriais teikėjų tvirtinimais, kad pakeitus ir priėmus stiprų vadovą staigiai darbas pasikeis. Visgi darbą atlieka eiliniai darbuotojai, specialistai, kurių dauguma ir sudaro tarnybą. Ne vadovas sėdi ir rausiasi popieriuose, daro išvadas“, – per spaudos konferenciją sakė A. Sysas.
„Jau buvo minėta, kad valstybės tarnautojų yra apie 27 tūkst., kurie tiesiogiai nuo šito įstatymo priklausom, bet viešajame sektoriuje dirba beveik 300 tūkst., vienaip ar kitaip tai paliečia ir visus kitus, nes darbo užmokestis, kuris yra viešajame sektoriuje, aplamai neatitinka situacijos, kuri yra rinkoje“, – kalbėjo A. Sysas.
VRM sako siekianti lankstumo
Pokyčius inicijuojantis Vidaus reikalų ministerija teigia, kad valstybės tarnyba turi būti lanksti, vadovams sudarytos galimybės lanksčiai tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais, o pati pertvarka yra nukreipta į kompetencijų, lyderystės stiprinimą.
„Turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai. Šiandien apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, 60 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbu valstybės tarnyboje. Kalbant apie jaunimą, jaunimas irgi nelabai nori dirbti čia. Jei nieko nedarysime, greitai nebus kam dirbti, tai reiškia degradaciją ir stagnaciją“, – per svarstymą Vyriausybėje praėjusią savaitę apie reformą sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė teigė, kad valstybės tarnybos pertvarka siekiama sustiprinti vadovų korpusą, perorientuoti valstybės tarnybą „iš procesinės į rezultatyvią“.
Projektu siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai. Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį.
Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
Autorė Milena Andrukaitytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius