Šiandien vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius susitiko su Danijos Karalystės ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Hans Brask ir jo pavaduotoju Jakob Greve Kromann. Susitikimo metu buvo aptarti Europos Sąjungos (ES) migracijos politikos bei situacijos Baltarusijoje klausimai.
2020 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisija pristatė naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą. Paktas apima įvairius elementus, reikalingus visapusiškam ES požiūriui į migracijos valdymą. Vienas iš Europos Komisijos pateiktų teisėkūrinių pasiūlymų – naujas Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas, numatantis nevienareikšmiškai ES valstybių narių vertinamą solidarumo mechanizmą.
„Teigiamai vertiname tokius naujojo pakto elementus kaip efektyvi ES išorės sienų apsauga, prieglobsčio procedūros pasienyje, grąžinimo mechanizmo stiprinimas bei glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tačiau yra klausimų, apie kuriuos būtina diskutuoti toliau, tarp jų – apie ES valstybių narių vaidmenį priimant sprendimus dėl solidarumo mechanizmo aktyvavimo bei šio mechanizmo įgyvendinimo priemones, įskaitant prieglobsčio prašytojų perkėlimus. Esame pasirengę konstruktyviai dirbti tam, kad pagaliau sutarimas ES būtų pasiektas. Juk visi matome, kad nesutarimai dėl migracijos daro neigiamą įtaką ir kitoms politikos sritims“, – teigė T. Tamulevičius.
Tuo pačiu pažymėta, kad Lietuva nuo 2015 m. pagal galimybes dalyvauja ES lygio solidarumo priemonėse.
Susitikimo metu buvo apžvelgta ir nerimą kelianti situacija kaimyninėje Baltarusijoje, aptarti Baltarusijos piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką humanitariniais pagrindais ir prieglobsčio tikslais srautai. „Esame pasirengę ir toliau padėti Baltarusijos piliečiams, kuriems reikalinga apsauga dėl jiems kylančių grėsmių dabartinės politinės situacijos kontekste“, – teigė vidaus reikalų viceministras.
Naujasis Migracijos ir prieglobsčio paktas numato stiprinti ir krizių valdymo elementą.
„Teigiamai vertiname parengties galimoms krizėms gebėjimų ir pajėgumų stiprinimą. Tiek COVID-19 pandemijos kontekste įgyta patirtis, tiek nuolat kintanti situacija ES kaimynystėje įrodo pasirengimo įvairiems nenumatytiems scenarijams svarbą“, – pažymėjo viceministras.
Kalbant apie pasirengimą krizinėms situacijoms, buvo aptartas ir Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių klausimas. Viceministras pažymėjo, kad Lietuva siekia vieno iš ES civilinės saugos mechanizmo „rescEU“ pajėgumų centrų steigimo Lietuvoje. Jame būtų sutelkiamos atsargos CBRN (cheminiams, biologiniams, radiaciniams ir branduoliniams) incidentams likviduoti.